Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

Toksiškas vyriškumas – kodėl ir kaip gyti?

3 gruodžio, 2019

Greičiausiai visi pažįstame bent vieną vyrą (nesvarbu kokio amžiaus), kuris atsisako išplauti nešvarius indus, mano, kad buvimas su vaikais – bobų reikalas, sėdint automobilyje rūko cigaretę, o surūkęs ją nieko nevaržomas išmeta pro langą į mišką, nes toks elgesys jo suvokimu demonstruoja tikrą vyriškumą. Tokį tikrąjį vyriškumą galima vadinti toksišku. Turiu puikų pavyzdį, kuris iliustruoja minėtą vyriškumą: 2005 m. Donald‘o Trump‘o viename interviu klausė, kaip jis rūpinasi savo vaikais, jo atsakymas iš tiesų, mažų mažiausiai šokiravo: „aš juos finansuoju, žmona rūpinasi. Su jais aš neisiu pasivaikščioti po New York centrinį parką“.

Kas yra toksiškas vyriškumas?

Jeigu pažiūrėtumėte į žodyną (anglų kalba), jis yra apibūdinamas šitaip: suformuota vyro rolė, kuri apibrėžia vyriškumą paremtą smurtu bei agresyvumu, nerodantis jausmų, visada pasirengę seksui ir visada jo trokšta.

            Vyras, kuris yra emocionalus, jautrus ar sprendžiant problemas santykyje su kitais nenaudoja smurto ar apskritai nedaro dalykų tų, kuriuos daro tikras vyras, iš jų labai greitai gali būti atimama „tikro vyro“ korta/rolė. Sociologas Artūras Tereškinas sako, kad toksiškas vyriškumas pasireiškia tuomet, kai vyrai elgiasi agresyviai, yra labai godūs, vyriškumą išreiškia hiperbolizuotais pavidalais. Yra įdomu tai, kad A. Tereškinas toksiškui vyriškumui priskiria ir aukos vaidmenį, jis teigia, kad toksiški vyrai esantys politikoje, apsimeta aukomis – neva juos visi puola, žemina. Tuo ypač kaltinamos moterys – tos, kurios galingos, lygiavertės partnerės. Ir šitoje vietoje stabtelkim. Taip, deja toksiški vyrai yra linkę, sakyčiau net labai linkę, kaltinti moteris dėl jiems ištikusių negandų. Ir antifeministiniai rašytojai, ištisus dešimtmečius kaltina žmonas, motinas ir/ar apskritai visas pasaulio moteris dėl to, kad jiems nepavyko, pavyzdžiui, sukaupti didžiulio kapitalo, nes, tai, juk tikro vyriškumo įrodymas! Pavyzdžiui, ar žinojai, kad XX a. 10-ajame dešimt. buvo išplitę daugiausia JAV, nors ir kitose šalyse, terapiniai kursai vyrams, kuriuose vyrai galėjo išreikšti savo skriaudas ir pasiaiškinti, kodėl moterys kaltos. Tokios terapinės grupelės buvo itin populiarios, tačiau nieko neišsprendė, sako A. Tereškinas.

Žmonės dažnai neatskiria vyriškumo nuo toksiško vyriškumo, todėl verta paminėti, kad vyras gali būti vyriškas nebūnant toksiškai vyrišku. Tokį vyriškumą dar galima pavadinti, tradiciniu vyriškumu, suprantama kodėl, mat kol buvome įkalinti sovietiniame lageryje, buvo aiškiai grūdama vyrams į galvas tos purvinos mintys apie tai, koks turi būti tikras vyras. Millenials‘ų karta, tokia kaip ir aš, ir visi tie, kuriems per  30 ar netoliese kabo 30 m., gali tuoj pat prisiminti savo tėčius. Mūsų tėčiai, užauginti toje nesąmoningoje santvarkoje buvo sužeisti tikro vyriškumo auklėjimo. Greičiausiai buvo tėčių, kurie užaugo sąmoningose šeimose, o gal jie patys suprato, kad didžiausia nesąmonė yra tapti tikru, išgalvotu vyru ir gydėsi. Deja, daugelis tėčių taip ir liko su tais nuodais ir dažnu atveju, vieni patys. Taip ir matome, kad būtent kupiną šaukštą sovietinės santvarkos paragavę vyrai, labiau linkę į smurtą, stereotipinį mąstymą apie vyrų ir moterų elgesį, pareigas ir pan.

Todėl labai svarbu yra identifikuoti tokius vyrus, tad šioje vietoje vertėtų pereiti prie pavyzdžių, kurie leistų atskirti šiuos du vyriškumo tipus, taigi toksiški vyrai mąsto šitaip:  

1. vyrų ir moterų santykiai turi būti konkurencingi;

2. vyrai niekada nesupras moterų ir vyras su moterimi niekada negali būti tiesiog draugais;

3. „tikras“ vyras nerodo emocijų, jei jas atveria – tai silpnumo požymis;

4. vyras negali prisipažinti, kad yra ar buvo auka, prisipažinti, kad toks buvai ar esi– gėdinga;

 5. „tikras“ vyras visada nori sekso ir yra tam pasiruošęs bet kada, į moteris jie žiūri, jų žargonu kalbant, kaip į „skylę“;

6. smurtas – atsakymas į visus klausimus ir padeda išspręsti problemas;

7. vyras negali būti vienišu tėčiu ir apskritai vyrui nėra reikalinga įsitraukti į tėvystės procesą;

8. vyras negali domėtis dalykais, kurie susiję su moteriškumu, tai yra vyriškumo išniekinimas.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad yra aiškiai nubrėžtos ribos, kaip turi elgtis vyras, kad būtų vyriškas ir be abejonės, moteris apribota klišių rėmais. Tad čia galim daryti išvadą, kad toksiškas vyras maitina stereotipus apie lytis ir jas labai aiškiai atskiria. Net neabejoju, kad toks vyras ir savo vaikus auklėja pagal nusidėvėjusias klišes. Ir tai, žinoma, yra bėda, kuriami stereotipai yra didelė problema, kuri neleidžia mums visiems gyventi savo laisvėje. Bet toksiškas vyriškumas atneša ir dar didesnių problemų, kurios kenkia tiek patiems vyrams, tiek jų aplinkai.

Kokias pasekmes atneša toksiškas vyriškumas?

Jau minėjau, kad nuodų turintys vyras yra linkęs, o gal net smarkiai linkęs į agresiją. Ką tai atneša? Išprievartavimus, seksizmą, smurtą artimoje aplinkoje, smurtą ne artimoje aplinkoje, masinius žmonių šaudymus (labiausiai tinka JAV), paėmiau itin radikalią toksiško vyriškumo elgesio pusę, galim eiti į mažiau radikalią – trolinimas, klimato kaita (taip, toksiško vyro nuolatinis noras dominuoti, iššaukia klimato kaitą), Brexit‘ą ar to paties D. Trump‘o išrinkimą į JAV prezidentus (tie trys paskutiniai, man atrodo, irgi yra ganėtinai radikalūs).

Sugrįžkime į Lietuvą. Stambulo konvencija, daugeliui tikrai bent kartą girdėta. Šios konvencijos neratifikavimas Seime, mums yra tikras skaudulys ir keliantis daug diskusijų. Kaip tai susiję su toksišku vyriškumu? Remiantis konvencijoje nusakytu smurtu, kylančiu dėl lytinės tapatybės, galima sakyti, kad smurtas atsiranda, jei moteris nepakankamai užsiima šeimos reikalais arba vyras neatitinka vyriškumo standartų. Deja, bet tokio smurto artimoje aplinkoje atvejų Lietuvoje matome tikrai daug. A. Tereškinas teigia, kad priešinimasis šios konvencijos ratifikavimui rodo, kad galią turintys vyrai yra tie patys tradiciniai vyrai, kuriems smurtas atrodo normalus, tarsi vyriškosios tapatybės dalis. Mano manymu, tokie vyrai tiesiog galvoja, kad šis įstatymas sugriaus ar pakeis lyčių roles. Na ir galima teigti, kad kai nepriimame šios konvencijos, taip ir pasiliekame prie toksiško vyriškumo, kuriam smurtas – neatsiejama dalis. 

Deja, bet tokie vyrai dažniausiai yra paliekami, o gal vertėtų sakyti, lieka vieni patys, todėl praktiškai šaukiu, kad būtina identifikuoti ir padėti šiems vyrams tvarkyti savo vidų. Žinoma, ant popieriaus skamba labai paprastai, deja tokie vyrai sakosi, kad su jais viskas gerai. Tradiciniai vyrai moka reikšti tik agresiją, pykti, o skausmą, pažeidžiamumą įsideda į kišenę ir niekada šių jausmų iš ten neišsiima. Tada ateina dar viena problema, tą trumpą sakinį „viskas gerai“ slepia gilus liūdesys, kurį reikia kažkaip slopinti. Tad šie vyrai jį slopina savais metodais, jie yra linkę užsiimti sveikatai rizikingomis veiklomis, pavyzdžiui, vartoti ir perdozuoti narkotikų, su lyg nuodais viduje ateina kitas nuodas – alkoholis ir nesveikas jo vartojimas ir be abejonės, visada, kaip šešėlis šalia stoviniuoja – savižudybė. Remiantis Valstybinės psichikos sveikatos centro duomenimis, matyti, kad vyrų savižudybių skaičius Lietuvoje išlikęs vis dar itin aukštas, o Eurostat duomenimis, mūsų šalis vis dar pirmoje vietoje pagal savižudybių skaičių. [1]

Galima daryti išvadą, kad ta vyriškumo našta, kuri buvo suformuota dar vaikystėje, uždedama ant mūsų vyrų pečių yra nepakeliama ir sekinanti. Šiems vyrams itin sunku, pavyzdžiui, netekus darbo arba taip ir neuždirbant daug pinigų savo gyvenime, nes tradiciškai mąstančiam vyrui, pinigai yra nepaprastai svarbus rodiklis, įrodantis vyriškumą.

Kur turime skirti didžiausią dėmesį užkertant kelią plisti toksiškumui?

Verta dar vieną aspektą pabrėžti, kad toksiškas vyriškumas gali būti ir klaidingai suprantamas. Tai yra terminas, apibrėžiantis agresyvumą, smurtą ir visus kitus dalykus, apie kuriuos aš kalbėjau, tačiau reikia suprasti, kad pats toksiškas vyriškumas nėra priežastis šiems dalykams atsirasti, toks vyriškumas – problema, bet ne priežastis. Priežasčių į agresiją, smurtą, norą besąlygiškai dominuoti reikia ieškoti kitur. Tad galima teigti, kad toksiškui vyriškumui atsirasti yra virtinė priežasčių, o toksiškas vyriškumas – pasekmė tų priežasčių. Toksiškumo virusui plisti yra palankios dvi terpės – šeima ir mokykla. Dėl šeimos regis viskas aišku, jei tėvai abu toksiški, gyvenantys stereotipiniame pasaulyje, natūralu, kad vaikas augantis tokioje dirvoje, užaugs vaisius, bet jau kiek pagedęs. Peržvelkime ką sako tyrimai apie auklėjimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikia štai tokius duomenis, vieningo sutarimo dėl berniukų elgesio su mergaitėmis, kai šie tampo jas už kasų, kilnoja sijoną ar panašiai, – nėra. 45 proc. šalies gyventojų pritaria nuomonei, kad toks berniukų elgesys tėra nekaltas dėmesio rodymas. Priešingai mano 45 proc. respondentų. 45 proc. manančių, kad toks elgesys yra nekaltas, žymi gilią problemą. Mintautė Jurkutė teigia, kad „dažnai ieškodami smurto priežasties biologijoje esame linkę pamiršti, kad turime pasirūpinti tinkamu švietimu šioje srityje. Jei negebame sutarti, ar derėtų berniukui tempti mergaitę už plaukų bei kelti sijoną ar ne, – kaip galime tikėtis, kad užaugę jie mokės tinkamai bendrauti ir kurti santykius su moterimis?, – šie duomenys verčia susimąstyti, ar tikrai tėvai ir mokytojai savo namų darbus atlieka mokydami vaikus apie pagarbų elgesį su kitos lyties asmenimis“. [2]

Mano akimis, 45 proc. – skaičius yra itin didelis, reiškiantis, kad agresyvus elgesys yra ugdomas nuo pat vaikystės, nors jį traktuojame kaip nekaltą. Bet kai akcentuojame tai, kaip netyčinį elgesį, turim tada ką turim. Bandom ieškoti smurto priežasčių visur, o reikia susirūpinti švietimu. Berniukus reikia mokyti kurti santykį taip pat, kaip ir mergaites, o santykio kūrimas neturėtų prasidėti nuo sijono kilnojimo ar už kasų tampymo. 

Kas gali padėti išgyti nuo nuodų?

Ir pabaigai, tai kaip išsivalyti tuos nuodus, kurie kenkia ne tik patiems vyrams, bet ir mums visiems? Kiek aukščiau aptariau, kad mokykla yra nepaprastai svarbus elementas ugdant berniukus, tačiau turime visuomenės dalį, kuriai į mokyklą sugrįžti per vėlu, o ugdytis vis tiek reikia. Taigi:

  1. Kalbėti. Tikiu, kad vyrai susibūrę į vyrišką kompaniją, gali, o ir greičiausiai šmesteli frazes tokias, kaip „nebūk boba“, „pažvelk į jos papus“, „ar įlindai į jos kelnaites“, „atrodai, kaip gėjus“, jas stabdyk. Tokie įžeidžiantys fraziologizmai veda tik į toksišką vyriškumą ir leidžia jam plisti. Juk vyrai negimė būdami misogonistai, homofobai, tai yra socialiniai konstruktai, kuriuos vyras įgyja augant.
  2.  Mesk į šiukšliadėžę tą išsigalvojimą, dirbti dirbti dirbti daug be jokių pasiteisinimų. Tau nereikia uždirbti visų pinigų, tau neprivalai uždirbti daugiau nei moteris/tavo partnerė/žmona. Ypatingai šį išsimąstymą reikia mesti lauk, jei esi šeimoje. Šeimą turi sudaryti lygiaverčiai žmonės, kurie neša pinigus kartu į bendrą katilą, o ne konkuruoja kas daugiau partemps pinigų.
  3. Mokytis reikšti emocijas. Čia galima ir reikia mokytis visą gyvenimą! Tai yra nepaprastai sunku, tačiau atėjusi psichoterapijos mada yra nepaprastai reikalinga mums visiems, o vyrams ypatingai. Priimti emocijas ir jas mokėti išreikšti, palengvintų gyvenimą vyrams. Verkit, vyrai, verkit. Ir drąsiai, nes to reikia ne tik jums, bet mums visiems!
  4. Būk atviras kitiems vyrams. Parodyk savo pavyzdžiu, kad gerbi moteris, kad vyras gali būti pažeidžiamas, gali jausti skausmą, nebūtinai turėti visada pinigų.

Gyti nuo toksiškumo nėra paprasta, tačiau labai verta. Verta nebijoti būti savimi, būti atviru. Smurtas, agresija ir nuolatinė įtampa niekada niekam nieko gero nepriduoda ir nepriduos. Smurtas neturi absoliučiai jokios vertės, tai tik traumuoja ir skaudina aplinkinius ir patį vyrą. Kai tai pradėsime suprasti, tokie dalykai, kaip pagarba moteriai, smurtas artimoje aplinkoje nustos egzistuoti. Ir visai jau pabaigai, turbūt natūraliai kyla klausimas, o kas tada yra vyriškas vyras? Kiekvienam subjektyvu, jei paklaustum mano nuomonės, man vyriškas vyras yra tas, kuris remiasi stipriu vertybiniu pamatu, pagarba sau ir kitam.

Photo by Sarah Cervantes on Unsplash


[1] Valstybinės psichikos sveikatos centro duomenys https://vpsc.lrv.lt/lt/statistika/savizudybiu-statistika

[2] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenys https://www.lygybe.lt/lt/naujienos/m.-jurkute-poziuris-i-smurta-patyrusia-moteri-priesiskas-bet-ji-pavyko-susvelninti/1160

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *