Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

Moteriškumas vs. Toksiškas moteriškumas

5 gruodžio, 2019

Vertėtų tekstą pradėti nuo klausimų, kas apskritai yra moteriškumas ir ar toks egzistuoja? Nežinau kaip tau, bet man būna, kad žiūrėk stoviu prieš veidrodį apsivilkusi laisvus džinsus, džinsofkę, apsiavusi inkarus ir mąstau, ar dabar skleidžiu savo moteriškumo esybę? Turbūt, kad ne. Gal geriau apsivilkti suknelę, dar geriau tokią kuri plaikstosi vaikštant pavėjui? Juk tada tai garantuotai visi girs mane pastebėdami, kokia aš moteriška moteris!

Esu iš kolegės gavusi repliką, (turbūt turėjo būti komplimentas), ji sako, Marija, tu taip gražiai atrodai su suknelėmis, jei jas dažniau nešiotum greitai būtum pastebėta ir vyrą bemat susirastum! Ties šia mintimi stabtelėkim ir pagalvokim, ar tikrai moteriškumą galima išmatuoti vien išvaizda ir drabužiais?

Moteriškumas yra individualus reikalas. Prisimenu, kažkada rašiau FEMA apie išsigalvotą Amžinąjį moteriškumą, ir citavau Rūtos Meilutytės mintį, kai jos buvo paklausta viename interviu, kas jai yra moteriška moteris? O ji taip paprastai atsakė: „Nežinau, moteriška moteris yra tai, kas eina iš jos vidaus, o jei užsivilksiu džinsus, ar tapsiu mažiau moterimi?“, ir tai yra tokia senai žinoma tiesa, tik daugelio pamiršta. Taigi, kas yra moteriškumas – subjektyvu, todėl negalime primetinėti savo supratimo kitai moteriai.

Ir moteriška moteris tai ne tai, ką ji vilki kasdien. Mano manymu, tai branda. Branda, kurią moteris nešiojasi su savimi viduje. Be abejonės, branda gali ateiti įvairiais amžiaus tarpsniais. Aš turiu mokinę, kuriai dar tik 16 metų, o ji jau vaikšto į psichoterapiją tam, kad pažintų save ir gyventų ramybėje! Palyginimui, aš tai pradėjau daryti sulaukus 27 metų, o dabar man 28. Šitoje vietoje taip ir galiu pateikti tik savo įsivaizdavimą, kas yra moteriška moteris. Man moteriškumas siejasi su emociniu brandumu, laisvumu, tikėjimu ir pasitikėjimu savimi ir supratimu, kad mes kiekvienas(-a), nepaisant lyties, pirmų pirmiausia, esame individai su savo charakterio savybėmis, įgūdžiais, svajonėmis bei tikslais.

Taigi, jau čia galime daryti išvadą, kad moteriškumas egzistuoja, bet kas tai yra sunku apibrėžti. Ir tai nėra blogai. Yra bandančių visuotinai apibrėžti kas yra moteriška moteris, tokie dažniausiai noriai primetinėja VISOMS moterims, kokia jos privalo būti. Ir tada atsiranda terpė užsiveisti toksiško moteriškumo virusui. O šiam virusui padeda plisti įvairaus plauko mokymai – moteriškumui puoselėti.

Mokymai, kaip tapti deive, kursai moteriškumui puoselėti, stovyklos moterims, toms, kurios nori sugundyti geidžiamą vyrą, seminarai, kaip naudoti moteriškas gudrybes tam, kad gautum tai ko nori iš vyro. Matyta ir girdėta? Man tikrai taip, neabejoju, kad ir tau.

Rašydama šį tekstą, pamaniau, kad reikia pagooglinti tokių mokymų. Įrašiau į paiešką – moteriškumo seminarai. WOW! Atradau visą išartą ir pasėtą dirvą tokių kursų, mokymų, online seminarų ir bala žino ko dar. Čia puikuojasi tokie pavadinimai, kaip Moters magijos mokykla, Moteriškumo formulė, Kaip pažadinti tikrąsias moteriškumo galias ir pan. Tokie mokymai taip ir grūda mums, moterims, į galvą mintį, kad esame ne tobulos, ir žūtbūt turime tokios tapti. Psichologė Lina Vėželienė teigė, „kad tokių mokymų populiarumą lemia perfekcionizmo virusas, kai moterimi nebeužtenka, o reikia būti kažkokiai tobulai ir teisingai.“

            Taigi, link kur aš vedu? Link toksiško moteriškumo. Taip, tokios moterys egzistuoja – toksiškos moterys. Dabar vis garsiau yra kalbama apie toksišką vyriškumą, bandoma su juo kovoti, tačiau apie toksišką moteriškumą mažiau, apskritai, kai kurie psichologai kelia klausimus: ar tikrai toks egzistuoja? Vis dėl to, daugelis jų sutinka, kad tai nėra pramanas, toksiškos moterys iš tikrųjų egzistuoja. Tad kas tai yra ir kaip atpažinti?

Pažvelgus į Urban Dictionary, toksiškas moteriškumas yra apibūdinamas, kaip socialinių mokslų terminas, kuris tinkamas mot. giminei, jos naudoja perdėtai tokius būdo bruožus, kaip emocingumas, jautrumas, taip pat reiškiasi ir per nepriekaištingą išvaizdą (išvaizda – prioritetas).

Kaip atpažinti:

Urban Dictionary pateikė labai gyvenimišką pavyzdį, kuris puikiai iliustruoja toksiškumą: moteris sėdint su savo koja trenkia vyrui, vyras atlieka tą patį veiksmą jai, moteris šūkteli: ei! Tu trenkei moteriai! Vyras: tai buvo savigyna, nes tu man trenkei pirma! Moteris atšauna: Bailys!

Labai įdomu, kas lemia tokio moteriškumo atsiradimą. Dažnai toks moteriškumas dar yra vadinamas – patriarchaliniu moteriškumu. Toksiškas moteriškumas kyla iš to, kaip visuomenė socializuoja moteris ir mergaites, dažnu atveju, mergaičių socializacija siejasi su gana aiškiai apibrėžtu moters vaidmeniu, kurį nustatė pati visuomenė. Patriarchalinėje visuomenėje moteris vaidmuo reiškiasi per vaikų auginimą, malonumo suteikimą, siejasi su moters pasyvumu ir atsidavimu vyriškajam autoritetui, susitelkimą į nekaltybę, labai akcentuojama moters fizinė išvaizda, kad laimėtų loterijoje, kurioje pagrindinis prizas – vyras, o jei dar ir turtų turintis, FANTASTIKA!

Ar žinai, youtuber‘ę, lietuvaitę, kuri moko moteris, kaip sugundyti vyrą? Dėl šio teksto, ryžausi peržiūrėti keletą jos pamokymų, pradėjau nuo: 5 patarimai, kaip kalbėti, kad sugundytum vyrą (5 seksualaus balso paslaptys), Kaip kvėpuoti sekso metu, kad jis eitų iš proto tada perėjau prie pamokos apie tai, kaip tapti nepasiekiama moterimi.  Šis pavyzdys taip ir sukonstruoja moteriai mintį: klausyk, you‘re are not good enough, daryk ką nors dėl to.  

Be interneto platybių, juk yra ir kupina močiučių ir moteriškumo visažinių, kurios taip tik ir laukia progos pademonstruoti savo išmintį apie tai, kaip reikia elgtis su vyru, kad tu jį turėtum! O jų išmintis byloja, būk kaklas, kuris sukios vyro galvą.

Apipasakoti pavyzdžiai yra  toksiško moteriškumo variantai ir jie yra vienodai toksiški.  

Panagrinėkime, koks santykis mūsų, (kaip visuomenės) su nuodingu moteriškumu. Žinot, mes tokį reikalą priimame. Štai kur problema. Minėta youtuberė, pilnas instagramo influecerių, jos turi kupina trilitriaką sekėjų. Na, o kursai ir seminarai rodos dar ilgai nebus užkasti giliai google paieškose. Sugrįžkime trumpam į teksto pradžią, kur šiek tiek užsiminiau apie toksišką vyriškumą. Toksiškas vyriškumas dažnai yra siejamas su agresija, smurtu, absoliučiu dominavimu. Jei vyras smurtauja prieš moterį, mes neabejotinai tokį elgesį pasmerkiame, kas yra gerai, taip bandome sustabdyti kenkėjišką elgesį. O kaip su toksišku moteriškumu? Ar galima teigti, kad nuodingos moterys taip pat naudoja smurtą, agresiją bei siekia absoliutaus dominavimo, tik kita forma? Man regis, kad galima. Ir baisiausia yra tai, kad toks elgesys yra ne tik, kad ne stabdomas, bet dar ir skatinamas su tais pačiais įvairiausiais kursais, seminarais bei stovyklomis.

Dar problema yra ta, kad kyla konfliktas tarp moterų. Tarp tų, kurios mano, jog žino ko nori vyrai ir tarp tų, kurių tikslas nėra vyras. Dažniausiai visgi, toksiškos moterys nori primesti savo idėją toms, na toms, kitoms, kurioms ir į pasimatymą nueiti su sportbačiais yra ok. Tokios primetinėjamos normos greičiausiai kyla iš nepilnavertiškumo jausmo, tai leidžia joms pasijausti geresnėmis, tobulesnėmis už kitas. Tokios moterys taip bando išsikovoti aukštesnį statusą vyrų pasaulyje, menkindamos tas, taip tas pačias su sportbačiais pasimatyme. 

Šitoj vietoj galima kelti klausimą, kodėl tokios moterys nori tapti tomis deivėmis, kodėl jos primeta savo įpročius kitoms? Tai greičiausiai yra susiję su saviverte, mano supratimu. Mes juk visi naudojame psichologinę gynybą. Ginamės įvairiai: auginame raumenis, kad atsvertume nevisavertiškumo jausmą, siekiame pagrįsti neetišką savo elgesį, įsijungiame tv, kad išsiblaškytume, ar valgome, kad nusiramintume.

Norėjau pasikalbėti su psichologu apie moteriškumo problemą šiuolaikiniame būvyje, todėl pakalbinau Dmitrijų Škulį. Štai ką jis sako:

1. Kaip galvoji, kodėl moterys susiduria su moteriškumo problema? O gal tokios problemos nėra?

Apskritai lytiškumo (tiek moteriškumo, tiek vyriškumo) problema yra visuotinė ir būdinga tiek moterims, tiek ir vyrams. Moterys gali pergyventi, kad jų žodžiais jos pernelyg moteriškos – labai jautrios, pažeidžiamos, emocionalios, nestabilios. Arba atvirkščiai joms gali trūkti moteriškumo – mano, kad yra šiurkščios, agresyvios, tiesmukiškos ar  pernelyg racionalios. Taip pat ir vyrai dažnai bijo parodyti savo jautrumą ir pažeidžiamumą, nes nenori pasirodyti pernelyg moteriški (boys don‘t cry pas mus iki šiol). Arba atvirkščiai – jaučiasi pernelyg moteriški, emocionalūs; tuomet dirbtinai pradeda domėtis sportu, mašinomis, nors jiems prie širdies kulinarija ir pašnekesiai prie arbatos. O šios problemos iš dalies kyla, nes mūsų visuomenė, mūsų šeima ir aplinka vis bando primesti mums, kas yra vyriška, kas yra moteriška, kokie turi būti vyrai, o kokie moterys. Galiausiai laikui bėgant žmogus pradeda savęs klausti, kas aš esu ir koks aš esu, kiek manyje yra vyriškumo, kiek moteriškumo, ko iš manęs nori kiti ir ko aš pats noriu.

2. Ar gali būti, kad tos moterys, kurios lanko moteriškumo kursus bando atsverti nevisavertiškumo jausmą? Galbūt, galėtum pakomentuoti plačiau?

Tai, kad žmonės pradeda lankyti vienokius ar kitokius kursus, yra tikrai sveikintina, nes tai reiškia, kad kažkur jaučia savo ribotumą ir nori praplėsti savo žinias ir patyrimą. Ir jeigu moteriškumo kursai orientuoti į savęs gilesnį supratimą, savo jausmų, poreikių ir norų įsisąmoninimą (nesvarbu, ar jie stereotipiškai labiau vyriškų, ar moteriškų), tuomet tokius kursus rekomenduočiau bet kam. Tačiau jei tai moteriškumo kursai, kuriuose bandoma įteigti, kas yra tikra moteris, kaip ji turi elgtis, jaustis, galvoti, kokius santykius turi palaikyti su antrosioms pusėms, su savo vaikais, tuomet toks patyrimas gali dar labiau pagilinti tą vidinį konfliktą tarp moters tikrų norų, svajonių, poreikių ir primetamų visuomenės bei aplinkos. Gi nuostabu, jei, tarkim, viena moteris kursuose savyje atras daugiau švelnumo ir jautrumo, o kita moteris tose pačiose kursuose pagaliau nustos jausti kaltę, kad vaikystėje labiau mėgo žaisti Need for speed, FIFA ir Mortal combat, o ne leisti laiką su barbėmis.

3. Dažnai moterys, kurios lanko tokius seminarus yra linkusios į toksišką moteriškumą, toksišką santykį su kitais, ypatingai vyru. Ar yra būdų, kaip gyti nuo tokio ydingo moteriškumo?

Jei moteris bėga nuo savęs, gyvena ne savo gyvenimą, neleidžia sau kažko jausti, norėti, tai, natūralu, kad kenks tiek sau, tiek aplinkiniams – vyrui, vaikams, bendradarbiams. Galima tai vadinti ir toksišku santykiu, bet tokia moteris (kaip, beje ir vyras) nesijaus pilnai laiminga, patenkinta ir pilnavertė.

Kaip ir visur, pirmas gijimo žingsnis – pripažinti sau, kad sergu ir, kad man pačiam reikia keistis. O visa kita jau technikos reikalas – vieniems labiau tinka kursai, kitiems savęs pažinimo grupės, knygos, psichoterapija, webinarai ar tiesiog nuoširdūs pokalbiai apie save su draugais.

Taigi, šiaip iš esmės, mes gyvename privilegijuotą gyvenimą, mat gyvename tokiame amžiuje, kai turime laiko ir galimybę rūpintis savo emociniu būviu, tad ir toksiškumui priešnodžių tikrai yra.

Svarbiausias priešnuodis -, kaip ir Dmitrijus sako – atsisukimas į save. Turiu prisipažinti, kurį laiką man labai rūpėjo įtikti, patikti vyrams. Kai įeidavo į bet kokį būrį, (kuriame ir aš pati buvau) vyras, aš stengdavausi išskirti taip, kad jis mane pastebėtų ir suprastų, kad aš jam vienintelė skirta, tobula. Spėk, ar pavyko? Kai buvau santykiuose, aš buvau gana toksiška. Viskas turėjo būti pagal mane, jei ne, birdavo ašaros, kaip pupos su išsakytais žodžiais: tu manęs nemyli, o aš tave tai juk taip stipriai! Visada stengdavausi būti graži prieš jį, nes juk moteris visada turi prieš savo vyrą atrodyti tobulai, geriau jau ryte anksčiau už jį pabusk, kad spėtum pasidažyti ir grįžk į lovą, kad pabudęs jis, pamatytų tave spinduliuojančią grožiu bei moteriškumu! Spėk, ar esu vis dar šiuose santykius? Atspėjai, niekaip. Taip aš atsisukau į save ir pradėjau vaikščioti į psichoterapiją, per tą perfekcionizmo virusą, kuriuo buvau užsikrėtusi, įsigijau nerimo sutrikimą, kurį dabar gydausi.

Na ir žinoma, nesivadovauti stereotipais. Mūsų visuomenėje vis dar egzistuoja stereotipai apie tai, ką moteris turi ir ko šiukštu negali daryti. Įsišaknijęs stereotipas dar ir tas, kad moteris privalo rūpintis namų šiluma bei jaukumu, atrodyti įstabiai ir niekada nepykti, visada šypsotis. Kol tokie stereotipai liks, tol ir bus aplinkui tų moterų, kurios yra toksiškos, o aš netikiu, kad jos gyvena laimingą gyvenimą.

Na ir pabaigai, pagrindinė toksiškumo problema yra ta, kad tokioms moterims ir tiems/toms, kuriantiems seminarus yra sunku suvokti, kad mes VISOS negalime būti vienodos. Yra didelė bėda, kad moteriškumo seminarų žyniai mus, moteris bando paversti viena mase – moteriškų moterų mase. Aš esu moteris ir moteriška moteris dėl savo fiziologinių reikalų, pusiau moterimi nei viena iš mūsų netaps nusikirpus trumpai plaukus ar dėvint plačius džinsus. Kaip teksto pradžioje minėjau, taip noriu akcentuoti ir jo pabaigoje, kad visų pirma, mes esame asmenybės, individai su savo vidiniais poreikiais. Galiu užsiauginti kasas, užsimaukšlinti sijoną, nusilakuoti nagus, bet ar tai tave įkvėps siekti savo svajonių ir padarys laimingą?

Photo by Andrii Podilnyk on Unsplash

Share:

Įrašo “Moteriškumas vs. Toksiškas moteriškumas” komentarų : 1

  1. […] bet tai yra traktuojama kaip smurtas. Mano manymu, jį sukelia toksiškas moteriškumas. Yes. Apie tai jau irgi rašiau. […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *