Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

Seksualizuoti vyrų apsikabinimai, kurie draudžia jausti emocijas

10 sausio, 2020

Kartą, man besėdinti mokytojų kambaryje, užėjo mokytojas ir užklausė: „žinai, ką tik mačiau kaip du dvyliktokai eidami į pamoką, apsikabino vienas kitą, na kažkaip nežinau, nežinau, ar tai normalu?“

Žinoma, mano akys apsivertė.

Klausiu jo, o kodėl tai nenormalu

tavo nuomone? Sakėsi, kad na ei,

juk čia vyrai.

Ir aš jį suprantu, na bent jau iš dalies. Mūsų visuomenėje vis dar įprasta manyti, kad vyras turi būti grubus, skatinama konkurencija tarp vyrų, o ir arkliui aišku, kad konkurento nesinori apsikabinti (nuoširdžiai).

Galvoji, negi tai realu, kad yra manančių, jog vyrui apsikabinti kitą vyrą yra ne jėga? Patikėk, dar ir kaip.

Šį tekstą parašyti mane inspiravo Akvilės tekstas ir rastas straipsnis vyrų seksualizuotus prisilietimus. Akvilę jei prisimeni, kalbinau savo pirmam podkaste, kurio gali paklausyti štai čia. Taigi, dalinuosi ir savo įžvalgomis.

Galim pradėti kalbėti net ne apie apsikabinimus ar prisilietimus, o apskritai apie komfortą būti šalia kito žmogaus. Moterims būti šalia kitos moters ar vyro yra lengviau. Vyrams tuo tarpu (ne mano išmanyta) būti šalia kito vyro yra sudėtinga, paspausti ranką žmogui, gal ir ok. Bet sėdėti šalia vienas kito, o dar ne duok die prisiliesti netyčia, tuoj pat gali būti apkaltintas nebūtais dalykais.

Ir jeigu tu vyras, atsakyk, kaip tu ilgai jautiesi gerai būdamas ilgesniame kontakte su kitu vyru? Kodėl taip yra? Nes vyrų prisilietimai, apsikabinimai – seksualizuoti. Moterims laikytis už rankų ir apsikabinti – ok, bet vyrams ne. Vėl gi, čia turim sugrįžti be abejonės prie socialinių lūkesčių ir lyčių stereotipų.

Skatiname vyrų agresyvų elgesį vienas kito atžvilgiu, sakome, kad na taip, juk normalu, kad vyrai tarpusavyje taip bendrauja. Bet tada, kai prasideda vienas kito bullinimas užmerkiame akis, o dar čia kažkuris iš komentatorių (ne iš mano sekėjų) pakomentavo: eeei tarp bernų yr normalu vienas kito pastumdymas ir pasityčiojimas, nes bernai taip bendrauja. Sorry, bet tuo netikiu ir sunkiai pavyks įtikinti.

Ir žinoma, socialiniai lūkesčiai

rėkte rėkia, kad vyrai šiukštu

negali apsikabinti vienas kito, nes

tai ne vyriška.

Ir vėl ta pati gaidelė, vyras negali reikšti emocijų, ui atsiprašau, gali, bet tik agresiją ir šiurkštumą. O meilę ir šilumą, prisilaikyti sau gerbiamasis arba šiltas emocijas skirt tik mylimoms moterims.

Ar žinojai, kad seneliai (vyrai,

turiu omenyje, o ne jų

daugiskaita ir ne Lietuvoje) turi

terapijos programą su šunimis,

kad kompensuotų apsikabinimų

trūkumą?

Nes esame išmokę ir dar mokiname savo berniukus dviejų nerašytų taisyklių:

  1. Visi apsikabinimai yra seksualizuoti, parodoma, kad vyras apsikabinimu ar prisilietimu taip tik ir nori sekso;
  2. Rask merginą arba kitaip pasiduok, nes negausi žmogiškojo fizinio kontakto.

Vat čia ir slypi bėda, kad vyro prisilietimą mes seksualizuojame. Net ir merginą apkabindamas vaikinas (nors ji ne jo mergina), daugelis gali pagalvoti, kad nu tas jau tur čia kažkokių minčių, kaip aną nusitempt į lovą arba paprasčiau, turbūt jie pora. Baikit. Nebūtinai.

Vyrams reikia taip pat apsikabinimų ir prisilietimų, kaip ir moterims tad,  tai neturėtų būti taip akward’u,

kai vyras apkabina kitą vyrą,

pavyzdžiui draugas apkabina

draugą, kai kažkuriam iš jų yra

žiauriai sumauta diena. 

Klausi, kodėl reikia vyrams apsikabinimų?

Tikiu, kad man nereikia tau pasakoti, kad apsikabinimai duoda labai daug gerų emocijų ir prisilietimai, bet kokie, jei tu to nori, taip pat teikia džiaugsmą. Leidžia atsiverti emociškai. Tai va, vadinasi, kai draudžiame (savo stereotipiniu mąstymu) vyrams tai daryti, jų emocijas izoliuojame, emocijų izoliatoriuje. Arba galiu pasakyti dramatiškiau, bet šiuo atveju drama tinka, iš vyrų atimama teisė būti žmogumi. Taip, būtent. Man patinka sakyti, kad berniukus auginame tapti pusiau žmonėmis. Na negalima šitaip. Tiesiog tai yra nelegalu.

Fizinis kontaktas yra svarbus ir  visiems mums jo reikia, be jokios išimties. Tik moterys įgalintos tai daryti daugiau, dažniau, atviriau, nei vyrai. Tai, kai ieškome priežasčių dėl kurių vyrai Lietuvoje žudosi, o ne gydosi, tai žinok tų priežasčių yra virtinė, virtinė! O viena jų, laisvai gali būti – fizinio kontakto trūkumas, kuris gali nuimti bet kokį stresą, paguosti reikiamu metu ar leisti jaustis saugiai.

Tai va, jei kalbėsim apie lyčių stereotipus, šiame tekste pateikiau labai akivaizdų lyčių stereotipą, kuris turi konkrečią pasekmę – emocinę duobę, kurią mes visi kartu kasėm, kasėm, kasėm ir iškasėm vyrams.

Photo by Connor Wang on Unsplash

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *