Astronomija, Peggy Whitson, One Strange Rock ir prie ko čia lyčių lygybė?

59 iš 565.

Iš kur tokie skaičiai ir apie ką jie? 

Aš nenoriu užsiimti fanatizmu ir sakyti, kad žūtbūt dirbtinai turime sukurti lyčių lygybę, bet jeigu yra proga ir tikrai grįsta protu, faktais, skaičiais, argumentais, kodėl gi nepabandžius. Juolab, kad daug kalbu apie tai, kad istorijos vadovėliuose graudžiai trūksta moteriškosios istorijos. O svarbiausia, kad moteriškąją istorijos pusę atskleisti nėra sudėtinga, turiu omenyje, visiškai nėra sudėtinga!

Šį kartą aš noriu kalbėti ne apie istoriją, o apie filmą, kuris mane sužavėjo pirmiausia savo turiniu, o tik po to dingtelėjo į galvą, jog tai gali tapti puikiu lyčių lygybės pavyzdžiu. Prisimenu, kai tik atėjau į VU pirmąją paskaitą, kurioje kalbėjomės apie edukologinius, pedagoginius ir apskritai švietimo reikalus, dėstytoja pasakė: „jūs esate pasmerkti, taip pat,kaip ir  aš esu pasmerkta, nes dirbame darbą/studijuojame tokį dalyką, kuriame net ir filmus žiūrint, galvoji iškart, kur ir kaip gali pritaikyti šviečiant žmones“. Tai va, paaiškinimas, kodėl peržiūrėjus dokumentinį serialą One Strange Rock aš pagalvojau apie lytis. 

Žinai, man labai patinka astronomija. Ta prasme, labai labai. Kai vakarais nusprendžiu pailsėti, pasiimu kokį skanėstą, nusinešu kompą į lovą ir žiūriu plačiomis akimis ir purtau galvą. galvos purtymą visada lydi žodis: wow.  Kosmosas mane įkvepia. Mane įkvepia, kad žmonės, taip mes, žmonės, sugalvojome kaip nuskristi į kosmosą! Ir kosminėje stotyje visada yra žmonių, kurie galbūt net dabar, kol tu skaitai mano tekstą, ką tik praskrido, matydami visą Žemę, ta prasme, wow! 

Į kosmosą išskridusių asmenų

buvo 565 žmonių iš įvairių šalių,

nuo to laiko, kai pradėtos

kelionės į tas platumas. Beje 59 iš

jų moterys. Skaičius ne didelis,

bet mane džiugina, kad ne kokios

3. 

Grįžtant prie One Strange Rock dokumentinio serialo (beje jį hostin’a Will Smith), man patiko pati mintis, kad apie dalykus vykstančius kosmose bei žemėje pasakoja ne tik vyrai, bet ir moterys astronautės, jų čia buvo net trys, likę keturi – vyrai. Faina. Man labai patiko klausytis, kai ne tik vyrai turi ką pasakyti gana sudėtingomis temomis, bet ir moterys!

Ir jos ten tokios wow, pavyzdžiui, viena legendinė astronautė Peggy Whitson, kuri dar iki šių metų gruodžio buvo užgriebusi titulą – kaip ilgiausiai išbuvusi kosmose moteris, ją aplenkė Christina Koch. 

Ką norėjau pasakyti šiuo tekstu? Lyčių lygybę įtvirtinti nėra sudėtinga. Jos nereikia pritempti, aš ne už tai. Aš nesu už tai, kad dabar vyrų valdžią nuversti ir ją atiduoti moterims arba, kad 50 proc. politikoje turėtų būti moterys, 50 proc. vyrai. Ne, aš visgi esu už tai, kad

turime drąsinti moteris imtis

netradicinių pasirinkimų,

drąsinti eiti į Seimą, arba skatinti

nebijoti imti ir vadovauti įmonei

ar galų gale tapti astronaute. O

tai padaryti, mes galime būtent

mokant mergaites mokykloje

taip pat, kaip

mokiname berniukus.

Arba tiesiog neskirstant į lytis.

Bet. Prisimeni, kai sakiau, jog visada yra bet? BET YRA IR ČIA. Jeigu yra moterų istorijoje, astronomijoje, fizikoje, chemijoje, matematikoje, biologijoje, muzikoje, dailėje, sporte ir dar visur kur nusipelniusių, kodėl jų nesugretinti kartu su vyrais? Šito aš būtent ir nesuprantu. Tad man, One Strange Rock ir yra gerasis pavyzdys. Komanda įdomiems pasakojimams galėjo surinkti 7 astronautus ir nei vienos astronautės. Bet to nepadarė. 

Manau yra ko pasimokyti dar, taip?