Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

O, didysis poreiki, patikti!

11 vasario, 2020

Ne ne, iš tiesų tai nei lenkiuosi aš čia tau, nei čia tu įsivaizdink dabar.

Aš esu tikrai ne vieną naktį praleidusi permąstydama tuščiai, dienos eigą. Na pavyzdžiui, kaip kolega, pažįstamas, draugė ar draugas galėjo suprasti, ką pasakiau. Po tokių apmąstymų, klasika, į galvą šauna kitos mintys, gal galėjau švelniau tarti tą žodį, gal čia per griežtai pasakiau. Pažįstama situacija? Net neabejoju.

Šiandien apie poreikį patikti

kitiems.

Esu savo tekstuose šiek tiek apie tai užsiminusi, tai tik dar kartą trumpai priminsiu, kad tau būtų paprasčiau suvokti kontekstą:

mergaitės yra linkusios ieškoti

„teisingo“ atsakymo, na turiu

omenyje, paklausk mergaitės,

kokia jos nuomone kuria nors

tema, ji greitai apskaičiuos

„teisingą“ atsakymą, o tai yra,

kaip čia atsakyti, kad neįžeisti

kito žmogaus.

Mergaitės taip pat daug dažniau nei berniukai linkusios sutikti išpildyti prašymus, net jei iš tiesų norėtų tam priešintis, kodėl taip yra? Nes taip auklėjamos. O augant vidinis spaudimas sakyti „taip“ tik stiprėja. Ir dabar pastebiu iš tų žmonių, kurių tekstus aš skaitau ar vis pašmėžuoja Instagram‘e, visi sutartinai sako, nebijok dažniau sakyti NE. O svarbiausia yra tai, kad visi tie žmonės, kurie taip sako – moterys. Kai geriau pagalvoji, tai tiek daug mūsų skiriame laiko, dėmesio, dalykams kurie net nėra mūsų prioritetas, tačiau nenorime sakyti šiems dalykams „ne“, nes bijome įskaudinti darbdavį, draugą, draugę, brolį, sesę, pažįstamą ar bet ką kitą.

Atleisk, iš tikrųjų aš nenoriu vynioti į vatą. Ok, bijome įskaudinti kitą žmogų, bet iš tikrųjų tai yra apie tai, kad bijome nepatikti kitiems!

Kiek kartų tau yra tekę rašyti žinutę, laišką apie sudėtingus dalykus arba tiesiog apie svarbius dalykus ir tu visaip stengeisi tą žinutę ar laišką parašyti gražiai, su įžangėlėmis ten visokiomis, pridėti šypsenėlių, kad tik neatrodytum too bossy?

Vyras tą patį laišką parašys

konkrečiai, aiškiai, nes jis tiesiog

rašo taip kaip yra ir tai ko reikia,

o ne tam, kad taptų mėgstamas.

Bet ir auklėjamas buvo kitaip.

Žinoma, aš neabsoliutinu, turiu kolegę, kuri rašo laiškus aiškiai, konkrečiai, kitiems gali pasirodyti, kad ji griežtai rašo, o man patinka, kad laiške surašo taip, kaip yra ir nelenda per daug į norėjimą patikti kitiems sferą.

Poreikis patikti kitiems –

pervertintas.

Ir aš pati tai puikiai suprantu, tik, kad vis dar mokausi suprasti, jog man nereikia nerimauti dėl to, ar patinku kitiems. Tikrai jaučiu kaltę, kai kalbėdavau su žmogumi gražiai, nenorint jo įžeisti, nors iš tiesų būtų reikėję jį gerai atausti už tai, kad nepadaro sutartu laiku darbų. Aišku, neikit muštis. Bet tiesą pasakius ir nesistenkite patikti kitiems, tai yra apsimetinėjimas, visų pirma, prieš save.

Kuo toliau, tuo vis labiau aš pati stengiuosi neapsimetinėti (pasiseka ne visada, bet aš stengiuosi!), man beveik dabar nusispjaut, jeigu darbe man sako, būk švelnesnė. Prisimenu, vieną dieną, mokyklos koridoriuje mane už rankos prigriebė viena iš klasės auklėtojų, ir taip tyliai, tarsi susigėsdama dėl manęs pašnabždėjo: tu griežtai rašai pastabas mokiniams. Palauk palauk, galvoju, jei mokinys nesuvokia deramo elgesio pamokoje, tėvams apie tai turėčiau signalizuoti su įžangėlėmis ir šypseniukais, sakinio gale? Na jau ne, pamanykit, griežtai rašau pastabas. Kalbu tiesmukai, nes beveik nebematau reikalo apsimetinėti. Tik tiek, kad užknisa tai, jog tokioje pačioje situacijoje būtų buvęs vyras mokytojas, jam greičiausiai neprikištų, kad jis štai pabuvojo akimirką žavingą – griežtas, rašydamas pastabas.  

Bet čia yra ir dar vienas dalykas: reikia mokytis neimti į galvą, aha. Visgi verta mokytis nesijaudinti, kodėl ten vienam griežta, kitam/kitai pikta pasirodei. Visiems neįtiksi, sako mano močiutė. Ir ji teisi. Tad kam bandyti įtikti?

Deja, bet mes esame išmokytos

daryti kompromisus ir save

riboti, kad patiktume kitiems.

Bėda ta, kad besistengdamos patikti visiems galų gale imame nepatikti sau. Prisimink ir mokykis, kad kuo patogiau jausiesi elgdamasi pagal savo įsitikinimus, tuo mažiau būsi įsivėlusi į svarstymus, ką apie tave mano kiti. Taip jau yra, kad mes patiriame spaudimą prisiderinti prie kitų, padėti kitiems, būti geromis, ne savanaudėmis ir kitų poreikius laikyti svarbesnius už savuosius. Žinoma, pagalba gražus reikalas, bet ar padėsi kitiems tada, kada būsi išsitaškiusi į visas puses? Ne.

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *