Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

Nusipurtyti poreikį patikti kitiems, įmanoma?

14 vasario, 2020

Aš norėjau patikti visiems. Visada, visur ir visiems. Skamba kaip utopija? Taip ir yra. Bet, juk tai yra tiesiog neįmanoma! Kai tai susivokiau, pasidarė lengviau nusipurtyti nuo savęs šį nesąmoningą poreikį. Prisėdus ir geriau pagalvojus, juk yra visiškai normalu būti kai kurių nemėgstamai arba nesuprastai. Tai tiesiog ne mano arba ne tavo rato žmonės.

Man yra kažkada sakęs vienas vyrukas, kad aš esu too excited dėl dalykų. Svarbiausia tai, kad aš tai rimtai priėmiau ir pradėjau nebebūti tokia besidžiaugianti dėl dalykų, kitaip tariant susidėliojau save į rėmelį, tokį gintarinį iš Palangos, žinai? Ir tūnojau. Bet gerai, kad esu gana sąmoninga.

Tad nusprendžiau, kad

nedėliosiu savęs į jokį rėmelį. Aš

tiesiog moku džiaugtis dalykais,

kurie man nutinka gyvenime.

Tad ką daryti, kad nusimestum nuo savęs tą įsišaknijusį norą patikti kitiems?

1. Patikėti savimi. Žinau žinau, tai skamba gana banaliai ir nieko naujo nepasakysiu ir ten visokie gyvenimo guru kaip Alex Monaco, kalba apie tai. Bet apie tikėjimą savimi nenoriu papasakoti kaip ta žinovė, kuri žino kas gyvenimas yra, nes patikėk aš dar nesuprantu visiškai apie ką tas gyvenimas yra. Todėl paaiškinsiu tiesiog, kaip aš suvokiu, kas yra patikėti ir pasitikėti savimi.

Vienas iš komponentų tikėti

savimi – sakyti „ne“, tada kada

tikrai noriu sakyti „ne“, o

nesakyti „taip“ vien todėl, kad

atrodyčiau simpatiška kitiems.

Mes esame išmokytos sakyti „taip“, nes turime būti tobulos. Nereikia derintis prie kitų, sakant TAIP. Jei tu nenori daryti, rašyti, piešti, dainuoti, duoti nusirašinėti namų darbų ar padaryti kažkokį darbą vietoj kito žmogaus, vadinasi turi sakyti NE. Kai sakai ne tam, kam tu nepritari – tai tikėjimas savimi, nes nesumindžioji su purvinu batu savo įsitikinimu.

2. Susirūpinimas dėl to, ką kiti apie mus mano, yra įprotis, sako Saujani. Gera žinia ta, kad blogus įpročius galima pakeisti gerais! Ieškok įkvepiančių pavyzdžių, moterų, kurioms nei šilta nei šalta dėl to, ar patiks kitiems ar ne. Man tokia viena iš pavyzdžių – Alicia Keys, kuriai nei šilta nei šalta nuo to, kad ji atsisako dažytis, apskritai visada ir visur. Lipti ant scenos be makiažo? Nei šilta nei šalta ką pamanys kiti.

Šią moterį prisimenu visada kada

pačiumpu savo norą galvoti, o ką

čia pamanys kiti, už rankos.

Tą blogą įprotį pradėsi keisti geruoju – kai tau neberūpės ką pagalvos apie tave kiti. Rėžiai tiesiai šviesiai draugui ar draugei, jog nusibodo, kai atšaukia paskutinę minutę susitikimą? Ir nesuki sau galvos ar ne per griežtai pasakei? Vadinasi keiti įprotį. Tikiu, kad reikėjo griežčiau pasakyti , nes laikaisi įsikabinusi savo įsitikinimų, o šiuo atveju įsitikinimas – kiekvieno laikas yra brangus. Užsipulti be reikalo žmogaus nereikia, bet jei buvo reikalas pasakyti kietokai, tai gal nebuvo užsipuolimas?

3. Ar būsiu mėgstama, ar būsiu pasmerkta? Esame linkusios įsikalbėti sau savo sukurtas istorijas ir nupiešti patį blogiausią scenarijų, kokį tik įmanoma. Na pavyzdžiui, jeigu susirinkimo metu darbe pasakysiu kolegoms, kad esu nusivylusi, jog neatliekate darbų, kuriuos buvome sutarę visi atlikti. Kas blogiausia gali nutikti? Nesišnekės su manimi vieną kitą dieną. Bet galiu prisigalvoti, kad nueis, pasakys direktoriui, kad esu ne komandos žmogus, keliu čia suirutę ir po tokių kolegos žodžių mane atleis. Jei taip ir nutiktų, dabar žinai ką pasakyčiau? Ok, vadinasi turiu išeiti. Sutiksiu naujų žmonių, rasiu kitą darbą. Bet vėlgi, aš laikiausi savo įsitikinimų, net jei tai ir nutiktų.

Bet mes mėgstame įsikalbėti sau

blogiausius scenarijus, kurie net

neturi ateities! Tad vėl, nesistenk

įtikti kitiems, jeigu širdis

apkakota rudai.

Kiekvienos iš mūsų poreikis būti mėgstamai yra dėl skirtingų asmeninių priežasčių, bet visos jos maitinamos baimės, kas nutiks, jeigu mūsų nemėgs. Tad galiu pasakyti, nepergyvenk. Tu turi ką pasiūlyti ir tuo privalai patikėti. Tačiau tam reikia laiko augintis drąsą apie kurią kalbėjau praėjusią savaitę (kurioje saulės daugiau buvo nei šią). Bet žinai, ką? Jei aš patikėjau savimi, gali ir tu. Nes ilgą laiką, patikėk manim, aš ne tik, kad netikėjau savimi, bet dar ir bausdavau save kartodama nuolat, kad aš nieko nesugebu.

Tad jeigu toks žmogus kaip aš suradau jėgų ir pradėjau mokytis drąsos tikėti savimi, mažinti poreikį patikti kitiems ir tiesiog būti savimi, net neabejoju, kad tai padaryti gali ir tu!

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *