Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

What is love? Baby don‘t hurt me, dainuoja Haddaway. Ar gali būti, kad lyčių stereotipai yra tiesiausias kelias į hurt me baby?

25 vasario, 2020

Lyčių lygybė romantiškuose santykiuose įmanoma? Dar ir kaip!

Pažiūrėkim.

Ilgą laiką žodis „meilė“ turėjo skirtingą prasmę vyrui ir moteriai, todėl būtent čia yra daugelio nesusipratimų šaltinis, kalbant apie lytis ir apie stereotipus. Meilė moteriai dažnai tampa gyvenimu.

Meilė jai tampa religija, sako Simone de Beauvoir. Kai šį sakinį perskaičiau „Antroji lytis“, šiokį tokį paaiškinimą gavau į išlindusius klausimus. Na pavyzdžiui, man ilgą laiką atrodė, jog aš turiu visiškai be jokių išlygų atsiduoti kitam žmogui, pamiršdama save. Tikiu, net sakyčiau žinau, kad daugeliui jūsų ši situacija yra pažįstama. Tas susinaikinimas jo akivaizdoje man paaiškina daugybę jaunos naivios mergaitės apgailėtinų klaidų. Bet viena skaudžiausių klaidų – savęs numetimas į tamsius koridorius, kur niekas net nedrįsta žengti žingsnio.

Kodėl mes moterys linkusios pamesti save? Mes ruošiamos nuo vaikystės patinui, žiūrėk mokykloj kokia mokytoja lepteli: tu tik vyrą susirask, fizika palauks. Močiutė rymodama išlemena, kai užaugsi žiūrėk, kad vyrs būt turtings. Kitaip tariant vyras – tikslas. Bet ir pačios sau užsiprogramuojam mintį, pavyzdžiui: ai, tai gaminsiu ką nors skanaus, kai turėsiu vyrą šalia. O kodėl dabar nepaėmus ir nepasigaminus sau skanios vakarienės?

Net ir daugeliui savarankiškų moterų šis savęs pametimo kelias atrodo patraukliausias, aš manu, kad būtent moteriai baugu prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Tad patogiau kai kuria kitas. Tokiu būdu paprastai moteris susikuria savo poreikius pagal jį: jo filmai, jo muzika, jo pomėgiai, žiūrėk dar visai nevartojusi alkoholio moteris, įsimyli tą kuris itin mėgsta lašiukus ir bam po kelerių metų iš veido vienodai išparpę (čia gal labiau toks pavyzdys iš 24 valandų, bet still, ten irgi juk moterų yra), kol galiausiai visiškai savęs išsižada.

Dėkoju toms moterims, kurios

dabar pradėjo kalbėti viešai apie

tą nesveiką išsižadėjimą savęs.

Ir tik nepagalvok, kad aš prieš meilę ar prieš santykius, tikrai ne! Žinau, kad šis jausmas yra nuostabus. Tačiau bet kokiu atveju net ir būdama su šiuo jausmu tu privalai jaustis saugiai ir neužmiršti, kad tu esi tu, jis yra jis.

Tad aš būsiu tik už lygiavertišką santykį arba susitarimo santykį, gal šitaip net geriau pavadinti?

Susitarimo santykis. Kas tai yra?

Pirmų pirmiausia, supratimas, kad jūs abu esate santykių kūrėjai, o ne viena/s iš judviejų. Jausmų išsakymas, o ne galvos užsukimas į kitą pusę, kai jis/ji kažko neatlieka taip, kaip tu norėjai, tai vadinasi atvirumu.

Ir vienas svarbesnių lygiaverčių

santykių apibūdinimas –

suprasti, kai nei vienas iš jūsų

nėra vertesnis už kitą.

O dar svarbiau yra prisiminti, kad tu esi savo istorijos kūrėja/s. Taip, būtent. Tu. Tad ir už savo istorijos kūrimą tau reikia prisiimti pilnai atsakomybę. Pirma, būdama/s santykyje tu jausiesi puikiai, nes turėsi savo istoriją, kurią kuri net ir tada kai to žmogaus šalia nėra. Antra, išsiskyrus (žinoma, to nelinkiu) jausiesi stabiliau, nes turėsi sukūrusi pati/s savo istoriją, kuri galės tapti tavo pagrindu atsispiriant nuo to nesąmoningo jausmo po skyrybų.

Photo by Priscilla Du Preez on Unsplash

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *