Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

Vėjas plaukuose, saulė mintyse kai tau 21? Tik ne Sofijai! Ana tokių metų jau politinėje veikloje pilnu pajėgumu veikė!

11 kovo, 2020

Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė – ne tik Čiurlionio žmona, rašo portalas 15 min. Klausi, kaip perdaryti istoriją, jog joje atsirastų daugiau moterų? Štai ir atsakymas: pabrėžti, kad ne tik žmonų būta istorijos puslapiuose. Būta pirmų pirmiausia, VEIKIANČIŲ moterų ir tik tada jos kažkieno žmonos (ir tai nebūtinai).

Aš Sofija susižavėjau pažiūrėjusi filmą apie Čiurlionį, dar taip gavosi, jog peržiūrėjus ekranizaciją nuvykau netrukus į Plungę, Oginskių dvarą. Tai taip ir bandžiau įsivaizduoti, kaip juodu vaikščiojo po dvaro parkelį, ui atsiprašau parką, nepavadinsi ten tiesiog parkeliu.

Sofija buvo ne iš kelmo spirta.

Ką tu veikei kai tau buvo 21? Man asmeniškai tokių metų tik vėjas plaukuose ir saulė mintyse egzistavo, daugiau nieko. O Kymantaitė jau užsiėmė politine veikla! 21 metų ji jau dalyvavo ir skaitė pranešimą pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime 1907 m., Kaune, kurį beje organizavo vyrai, yup tu teisingai perskaitei. Bet šis faktas man patinka, mat vyrai tuo metu tokio suvažiavimo reikalingumą matė labiau nei pačios moteraitės, mat norėjo parodyti “lietuvių moterų kultūringumą”. Jėga. Ai ir beje, tame pačiame suvažiavime dalyvavo ir mano jau apipasakota Bitė! Vienoj krūvoj kietos lietuvės moterys – squad toks gaunasi.

Šiame suvažiavime Sofija pabrėžė moterų išsilavinimo reikiamybę,  akcentavo (labiausiai man patikusi jos mintis iš kalbos), jog nereikia moterims atskiro leidinio, ne! Jos manymu taip tik didinsim atskirtį tarp vyro ir moters. Sofija siūlė rašyti tuose leidiniuose, kuriuose rašo ir vyrai. Baaaam! Va kaip reikia mąstyti! I like it!

Turbūt tikrai esi girdėjęs/girdėjusi apie Tautų Sąjungą. Tai tik primenu, kad ši organizacija buvo įkurta po Pirmojo pasaulinio karo, taikai pasaulyje užtikrinti. Ok, prie ko čia Kymantaitė? Ji buvo vienintelė moteris lietuvių delegacijoje, atstovauti Lietuvai TS. Sofijai buvo priskirtas socialinių reikalų klausimas, todėl savo ruožtu ji rūpinosi tokiais klausimais, kaip prekybos moterimis naikinimas, viešnamių uždarymas, vaikų socialinis aprūpinimas. Labai svarbu pabrėžti, jog Sofija nemoralizavo dėl prostitucijos, anaiptol. Nežvelgdama į šią problemą trumparegiškai ji teigė, kad tai, jog moterys imasi parduoti savo kūną yra kalta bendra prasta ekonominė situacija. Jos nuomone, būtent nepriteklius jaunas, naivias merginas iš provincijos pastūmėdavo į didelius viešnamius, kur jos buvo išnaudojamos ir paliekamos be cento kišenėje, sako Elena Gasiulytė, knygoje „Lietuvos vizionierės. 10 įspūdžiografijų“.

Antrojo pasaulinio karo metais dar ir žydus gelbėjo. Žodžiu, aukštos moralės asmenybė.

Tai ką aš aprašiau yra tik maža jos veikimo istorijos dalis. Man ji yra amazing, visiškai. Man taip patinka semtis stiprybės iš tokių moterų, kurios mato prasmę veikti, netūnoti, nebambėti, nesiskųsti, o imti ir veikti. Kovo 11-osios proga specialiai ėmiau lietuvę moterį, kad ir ne iš 90-ųjų, tačiau veikusią vardan mūsų.

Kaip man patinka, kad tokios moterys lieka gyvos mano atmintyje. Sofija, aš rašydama šį tekstą šypsojausi visą laiką, tu kieta!

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *