Turbūt nuo tada, kai ėmė augti pirmieji plaukai ant kojų, ėmiau užduoti sau neaiškius klausimus: kas yra moteriškumas? Kas yra tikroji moteris apie kurią ši tiek aprašyta, apkalbėta, apdainuota? Prisipažinsiu, atsakymo neradau ilgai.

Bet mano smalsumas vežė tolyn ieškoti atsakymo. Kiek knygų ir straipsnių perskaityta! Tik tam, kad rasčiau atsakymą. Aiškų. Ir taip nutiko, kad nuo gimtadienio, o tai yra nuo vasaros lentynoje stovėjo kiek apdulkėjusi knyga. Nežinau kodėl, bet jos neėmiau rimtai skaityti iki pat pirmadienio vakaro. Matomai visą tą laiką jaučiau – dar ne dabar.

Akimis pervertus kelis puslapius, tik kelis puslapius!, radau atsakymą. Rišlų, aiškų, o svarbiausią tokį, kuris nekvepėjo jokia bežade tyla. Tai reiškia, kažką man paaiškina.

Atsakymas skambėjo šitaip:

„Moterys, kurios buvo jos (moteriškumo ir

laisvės) netekusios, o paskui vėl surado, iš

paskutiniųjų stengiasi išsaugoti ją visiems

laikams. Kai jau ją atgauna, jos bet kokia kaina

siekia ir išlaikyti, nes tiktai jos dėka suklesti jų

kūrybingumas,santykiai su kitais žmonėmis

darosi prasmingesni, gilesni ir turiningesni

susitvarko jų kūrybingumas, darbo ir poilsio

ciklai, o jos pačios liaunasi buvusios svetimų

grobuoniškų kėslų objektu, nes pasijunta nė

kiek mažiau turinčios prigimtinę teisę augti ir

klestėti. Dabar dienos pabaigoje apimantis

nuovargis ateina po prasmingų darbų ir drąsių

žygių, o ne nuo sekinančio sukimosi vis tų pačių

smulkių rūpesčių, niekingų minčių ir nykių

santykių rate. Moterys pradeda instinktyviai

jausti, kam metas mirtis, o kas privalo gyventi;

išmoksta prireikus pasitraukti, o kai reikia,

sugeba pasilikti “, – Clarissa Pinkola Estes,

bėgančios su vilkais.

Eina sau, kokia tobula mintis! Štai kas yra moteriškumas – laisvė būti, laisvė šokti, laisvė mylėti, laisvė džiaugtis, laisvė augti!