
Turbūt nuo tada, kai ėmė augti pirmieji plaukai ant kojų, ėmiau užduoti sau neaiškius klausimus: kas yra moteriškumas? Kas yra tikroji moteris apie kurią ši tiek aprašyta, apkalbėta, apdainuota? Prisipažinsiu, atsakymo neradau ilgai.
Bet mano smalsumas vežė tolyn ieškoti atsakymo. Kiek knygų ir straipsnių perskaityta! Tik tam, kad rasčiau atsakymą. Aiškų. Ir taip nutiko, kad nuo gimtadienio, o tai yra nuo vasaros lentynoje stovėjo kiek apdulkėjusi knyga. Nežinau kodėl, bet jos neėmiau rimtai skaityti iki pat pirmadienio vakaro. Matomai visą tą laiką jaučiau – dar ne dabar.
Akimis pervertus kelis puslapius, tik kelis puslapius!, radau atsakymą. Rišlų, aiškų, o svarbiausią tokį, kuris nekvepėjo jokia bežade tyla. Tai reiškia, kažką man paaiškina.
Atsakymas skambėjo šitaip:
„Moterys, kurios buvo jos (moteriškumo ir
laisvės) netekusios, o paskui vėl surado, iš
paskutiniųjų stengiasi išsaugoti ją visiems
laikams. Kai jau ją atgauna, jos bet kokia kaina
siekia ir išlaikyti, nes tiktai jos dėka suklesti jų
kūrybingumas,santykiai su kitais žmonėmis
darosi prasmingesni, gilesni ir turiningesni
susitvarko jų kūrybingumas, darbo ir poilsio
ciklai, o jos pačios liaunasi buvusios svetimų
grobuoniškų kėslų objektu, nes pasijunta nė
kiek mažiau turinčios prigimtinę teisę augti ir
klestėti. Dabar dienos pabaigoje apimantis
nuovargis ateina po prasmingų darbų ir drąsių
žygių, o ne nuo sekinančio sukimosi vis tų pačių
smulkių rūpesčių, niekingų minčių ir nykių
santykių rate. Moterys pradeda instinktyviai
jausti, kam metas mirtis, o kas privalo gyventi;
išmoksta prireikus pasitraukti, o kai reikia,
sugeba pasilikti “, – Clarissa Pinkola Estes,
bėgančios su vilkais.
Eina sau, kokia tobula mintis! Štai kas yra moteriškumas – laisvė būti, laisvė šokti, laisvė mylėti, laisvė džiaugtis, laisvė augti!