Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

Mano mama

3 gegužės, 2020

Iš tiesų, FEMA atsirado dėl mano mamos istorijos ir tai kaip aš ją išgyvenau. Mano su broliu vaikystė nebuvo lengva, mamos, kaip jaunos moteris ir mamos gyvenimas taip pat nebuvo žibutėmis klotas, deja. Visos istorijos pasakoti negaliu, nes ji liečia ne tik mane ir ar galiu ja dalintis, turėčiau atsiklausti dar trijų žmonių. Tačiau centre yra mano mama.

Visą savo gyvenimą mačiau kvapą gniaužiančią moterį šalia. Kai buvo ypatingai sunku mama padarė sprendimą ir išėjome iš senųjų namų į naujus, trise – mama, brolis ir aš. Pinigais nelijo, bet buvom pamaitinti ir aprengti. Ir svarbiausia, neįtikėtinai mylimi.

Mokykloje su broliu nebuvome blizgūs vaikai, dėl mudviejų mokytojai turbūt buvo praradę viltį, bet mama niekada nenustojo tikėti mumis. Dabar mano brolis kietas dviratininkas, aš užsiimu absoliučia kūryba apie kurią svajojau ilgai. Matomai mamos tikėjimo mumis dėka.  

Įsimylėjau. Pirmoji meilė. Ahh maniau, kad žinau kaip reikia mylėti, o svarbiausia, puikiai įsivaizdavau, jog nusimanau, kaip mane turi mylėti mano buvęs vaikinas! Po pirmo rimto konflikto su vaikinu, nubėgau pirmiausia pas mamą paklausti patarimo. Įsivaizduojate? Man 18 metų, juk čia dar visa įkaitusi paauglystė, kurios metu tėvų autoritetą kvestionuoji kaip reikiant!,  o aš ėjau pas mamą klausti: mamit, ką man daryti? Nes aš pasitikėjau jos žodžiais.

Keli gyvenimo etapai: vaikystė, ankstyvoji jaunystė ir dabar. Aš nebuvau niekada tas vaikas, kuriuo būtų galima didžiuotis, bet mama vis tiek džiaugėsi mane turėdama. Ir dabar nesu tobula dukra, tačiau mes su mama vieną kitą taip stipriai papildom ir turim neapsakomai stiprų ryšį.

Mano mama man yra moteris, kurios dėka aš tapau jauna moterimi, kuri išmoko būti stipri, yra pasitikinti savimi, jos dėka aš išmokau mylėti žmones, jos dėka esu atvira, nebijanti pokyčių ir svarbiausia iš mamos išmokau,  jog esu AŠ savo istorijos kūrėja ir rašytoja. O istoriją rašyti gali dvejopai, arba pasirinkdama liūdesį arba džiugesį. Visam gyvenimui pasirinkau – džiugesį. Dėka savo mamos.

Mamit, aš tave myliu.

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *