Lyties stereotipai

Na, neužteks tik Nijolės Sadūnaitės

Kreipiuosi į millennials‘us. Nežinau, kaip jūs laiką leisdavote paauglystėje, tačiau Naujoje Akmenėje, mano paauglystės metais buvo įprasta draugų būriui susitikti laiptinėje, kai už lango lydavo dideliais rudenio lašais arba snaigės neduodavo ramybės.

Paauglių būryje kildavo diskusijos, kartais aršios (na žinot, apsimetinėdavom, kad jau kažką gyvenime suprantam, turim viskam savo TVIRTĄ nuomonę ir t.t., aaaach ta miela paauglystė). Kartą, tokioje diskusijoje teko ir man sudalyvauti ir net pasisakyti garsiai. Spoiler alert – buvau užtildyta greitai.

Diskusija buvo apie skirtumus tarp moterų ir vyrų. Na ir aišku, laidėsi seksistiniai mums visiems ir visoms įprasti juokeliai apie tai, kad moterys nieko nesugeba bei visos kitos blevyzgos. Kažkaip aš įsižeidžiau tą kartą dėl tų juokelių ir ėmėm ginčytis su vienu vaikinu. Ginčijomės griežtai iki kol jis išmetė vieno sakinio kortą. Sako, kiek žinai moterų istorijoje, kurios nuveikė šį bei tą be Žanos d‘Ark? Ir žinote, ką? Be Žanos d‘Ark aš neišlemenau nei vienos moters vardo, tad ir užsičiaupiau. O jis išpūsta krūtine pasijuto laimėtoju.

Taigi, matot problemą? Nenoriu aš dar paleisti tos istorijos egzaminų programos ir moterų joje. Šiaip aš visada sakau, kad dirbtinumo nereikia kuriant lyčių lygybę, kita vertus, į valstybinio istorijos egzamino programą apverkiant reikia dėti kuo daugiau moterų. Sakysit, anokia čia bėda? O bėda didelė. Kai mokinys/mokinė nemato, kad ir vyrai, ir moterys veikė visais laikais, tuomet galimai išleidžiam iš mokyklos jaunuosius žmones, kuriuos/kurias lengvu mostu padarėme seksistais/seksistėmis.

Kadangi istorija mokyklose tapo

vyrų, esu priversta savo

pamokose, bet kokioje temoje

ieškoti moterų, kurios veikė,

darė, išrado, parašė, kovojo ir t.t.

Mano galva, aš neturėčiau būti

priversta to daryti. Vadovėlį

atsivertus jau turėtų matytis

moterų vardai, natūraliai.

Nes, na pasakykit man, ar nėra verta į egzamino programą įdėti Marcelės Kubiliūtės? Kuri buvo šnipė, agentė tam, kad būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė, o ir vėliau išsaugota? Pasakykit man, ar laikant egzaminą, nebūtų galima kalbėti ne tik apie Adolfą Ramanauską – Vanagą, bet ir apie partizanę Moniką Alūzaitę, kuri lygiai taip pat kovojo už laisvę? Ar Irena Martinkutė-Smetonienė, kuri Norilsko moterų lageryje organizavo pasipriešinimą prieš sovietus yra mažiau įdomi? Ne.

Man kartais atrodo, kad vyrų indėlis stipriai idealizuojamas, o moterų pamirštamas, kas menkina jas. Tai gal tada idealizuokim žmonių nuopelnus, o ne vyrų ir moterų? Tik, kad tam nutiktų, vienintelės Nijolės Sadūnaitės egzamino programoje, neužteks. Vienintelės!

Photo by Akshay Chauhan on Unsplash

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *