Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

Aš nieko nesuprantu ir nenoriu apsimetinėti

9 liepos, 2020

Taip, aš daug dalykų nesuprantu, yra dalykų kurių aš net nežinau. Ir taip, aš kalbu apie lyties klišes, lyčių lygybę, seksualizuotą moters bei vyro kūną ir dar šimtai visokių kitokių dalykų, kurie susiję su lytimis bei socialiniais konstruktais. Aš nesuprantu kodėl mūsų kūnai yra seksualizuoti, nežinau ir tai, kodėl moteris apsivilkusi oversize megztinį staiga tampa mažiau moterimi, o lieknas vyras – mažiau vyru. Nežinau.

Aš nežinau ką mums reikia daryti, kad tos nesąmonės kaip lyties stereotipai išnyktų ir pagaliau, na pagaliau mes turėtume sveikus žmones paremtus asmenybės faktoriumi, o ne lyties. Ką aš galiu? Tik numanyti priežastis ir pasekmes. Pavyzdžiui, gal žmonių skirstymas į vyrus ir moteris yra tik mūsų vaizduotės vaisius? O gal tai natūralus, tvirtą pagrindą turintis padalijimas? Bet, jeigu šis padalijimas išties natūralus, ar galima biologiškai paaiškinti, kodėl pirmenybė tenka vyrams, o ne moterims? Ir išvis, kodėl turi būti teikiama kam nors pirmenybė?

Mane kviečia kalbėti į radiją, ima interviu televizija, atsakinėju portalams į jų užduodamus klausimus apie tai kodėl susidarė lyties klišės, kodėl nėra lyties lygybės. Bėda ta, kad aš nežinau. Taip, aš nežinau, aš tik galiu numanyti. O mano numanymai nėra nekvestionuojanti tiesa, FEMA nėra totalitarinio ar autoritarinio režimo, vienos tiesos pavyzdys. Ne.

Aš nebijau pripažinti, jog nežinau ir daug dalykų gyvenime nesuprantu.

Sėdėjom su draugu bare, valgydami skaniausius vištienos pirštelius ir griauždami morkas pamirkytas padaže, diskutavom turbūt valandų valandas apie tai, kaip žmonija nieko nesupranta. Niekas, nieko nesupranta. Niekas, nieko nežino. Iš šios diskusijos gimė ir šis tekstas, beje.

Bet žinai ką? Nesupratimas ir nežinojimas veda į gylį. Mano nesupratimas ir nežinojimas verčia skaityti, diskutuoti ir traukti informaciją iš kitų žmonių (diskusijų metu tai yra mano mėgstamiausias užsiėmimas). Ir čia yra geriausias sprendimas, pripažinti sau ir kitiems/kitoms – aš nežinau, aš nesuprantu, negu išdidžia galva ir garsiu balsu teigti – AŠ ŽINAU. Iš tokio teiginio ir prasideda didžiosios problemos. Hitleris ir Stalinas sakė – AŠ ŽINAU IR VISKĄ SUPRANTU, toks žinojimas nusinešė milijonais gyvybių.

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *