Tinklaraštis apie nelegaliai sukonstruotus lyčių stereotipus

Sunkmetis – progra mėgautis gyvenimu

19 liepos, 2020

Okey, pasikalbam.

Mano paskutinės dvi savaitės buvo kreizi. Naujas darbas, nauji žmonės, turiu susirinkti savo komandą, o tai reiškia, kad vis su kiekviena diena, vis nauji žmonės. Amžini susitikimai. Kad būtų lengviau suprasti, aš  kuriu naujut naujutėlį projektą, kurio Lietuvos mokyklose maža, na bent jau kokybiško. Tai įsivaizduok, naujos pareigos, naujas projektas ir net neturiu nuo ko atsispirti, turiu daryti taip, kaip aš galvoju, kad yra geriausia. Ar man sekasi? Labai. Matomai, 5 metai švietime davė nemažai supratimo apie dalykus vykstančius čia.

Dar be visa to, taisau vakare abiturientų istorijos egzaminus, ruošiuosi mokymams, kurie skirti mokytojų emocinei sveikatai stiprinti, jiems irgi aukoju vakarus, o dar tinklinis. Mano savidisciplina šias dvi savaites nuėjo šuniui ant uodegos, FEMA aktyvumas ženkliai sumažėjęs, Gyvenimo pašiūrėje filmavau, bet tik iš pareigos. Pradėjau jausti, jog viską darau per prievartą. Pervargau, pradėjau vakarais verkti, nes matomai pavargau ir apsimetinėti, kad galiu visus kampus laikyti.

Visa laimė, kad pradėjau vėl

lankyti psichoterapiją ir mano

psichoterapeutė yra nereali.

Būtent su ja, aš jaučiuosi

„normali“ būdama savimi, ten

nueinu išsiverkiu, kaip už tėvynę,

išeinu ir palieka gera.

Tačiau po šio sunkmečio jaučiu, kaip mano jėgos bei aistra gyvenimui sugrįžta. Vakar išėjau su draugais pabūti, tiesiog sėdėjom ant grindinio šalia Halės turgaus, gurkšnojom gėrimus, klausėm geros muzikos, kalbėjomės, daug daug daug juokėmės, nes kitaip su mano draugais ir nebūna. O kurį laiką net tam noro neturėjau.

Koks šio post‘o tikslas? Drąsinti mėgautis gyvenimu. Taip. Sunkiais tarpsniais verkiu ir tuo pačiu dėkoju už tai, kad aš turiu tiek daug. Dėkoju už sunkmetį, nes tik jo dėka aš augu. Žinau žinau, skamba banaliai. Bet tik dėl to, kad kažkada perdegiau, tik dėl to, kad turiu nerimo didžiulį kiekį, tik dėl to, jog suprantu sunkaus darbo prasmę, esu Marija, kuri nebijo būti nepatogiai ir nepatogi, nebijoti sau ir kitiems pasakyti, yup, aš kietai varau, bet žinai kodėl? Nes aš stengiuosi dėl savęs.

Taip, kad stenkis ir tu dėl savęs.

Share:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *