Lyties stereotipai

Nekaltas grožis ir malonus elgesys nėra vienintelis moterims lemtas likimas

Mane erzina, kad dabar yra pasidarę lengviau kalbėti apie kiekvieno lytinį gyvenimą nei apie lytis. Apie seksą kalbėti reikia, tai veiksmas, kuris yra mitologizuotas bei iškreiptas vaizdiniais. Tad sunormalizuoti tai kas žmogiška – ok. Bet vis šmėžuoja galvoje klausimas, kodėl apie lyčių gyvenimą kasdienybėje yra taip sudėtinga kalbėti? Juk sekso tematika dar visai neseniai buvo tabu, kalbėdavomės tik patyliukais, pašnibždom, nes ne duokdie, kas išgirs. Dabar lyčių stereotipai darosi ta tema, kuria šiukštu negalima kalbėti. Ir kas svarbiausia, kuo tolyn einu į mišką, tuo tamsiau man darosi, nes suprantu, kad iki lyčių klišių išsilaisvinimo dar turime eiti ir eiti pro tą mišką, kol bent menką švieselę pamatysim. 

Mane pykdo, kad moterys bijo paklausti darbdavio ar būtų galima derinti šeimą su darbu, o ne vieno ar kito išsižadėti. Jeigu paklausi, vis dar gali būti pavadinta pernelyg reikli. O pačios bijome, nes vaikystėje nebuvome mokomos paprašyti tai kas mus priklauso. Tik dar kartą pakartosiu: tai kas mums priklauso. 

Mane erzina, kad moterys dažnai

išsižada feminizmo idėjų, nes

bijo, kad nesusiras vaikino, kuris

norėtų ją mylėti. Tačiau gerai

pagalvojus, kaip yra kvaila

atsižadėti savo idėjų vardan vyro

priėmimo. 

Mane pykdo, kai mane pavadina feministe ir tai reiškia, jog mano atžvilgiu išsakomas kažkoks purvinas epitetas. Štai dar visai nesenai, išėjus interviu Lryte su manimi, gavau pykčio kupiną asmeninę žinutę iš vyro, kuris mane pavadino su**** feministe, grizlio kojom. Na, kad ir ką tai reikštų. 

Taip, aš esu laisva, kaip ir tu. Esame laisvi rinktis įsitikinimus, laisvi rinktis autoritetus, laisvi rinktis būti kuo nori būti, laisvi rinktis kurti savo gyvenimą. Todėl būtent dėl šios laisvės, tavo ir mano, niekas negali jos susiaurinti. Bet yra ta visuomenės dalis, vadinu ją lyties policija, kuri apsprendžia, kad turi būti kitaip.

Jie kalba apie laisvę, bet iškreiptą

laisvę. Tokią laisvę, kuri tiek

vyrą, tiek moterį susiaurina.

 

Kažkada buvau rašymo kursuose. Viena iš užduočių buvo išrašyti visas mintis, kurios sukasi galvoje čia ir dabar. Vienas, gana jaunas vyrukas mestelėjo garsiai, kad tokie užsiėmimai tik moterims. Aš net sustingau. Buvo ten daugiau vyrų, kurie po šių žodžių susinepatogino ir padėjo rašiklius į šoną. Liko tik vienas, kuris toliau įnirtingai rašė į baltą popieriaus lapą. 

Bet aš tikiu, aš esu nepataisoma optimistė dėl mūsų visų ateities, tad tikiu, kad vieną dieną nekaltas grožis ir malonus elgesys nebebus vienintelis moterims lemtas likimas, o vyrai drąsiai galės išrašyti ramybės neduosiančias mintis į baltą popieriaus lapą. 

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *