Meilė sau, Produktyvumas

Perfekcionizmas – velniška pagunda moterims

Perfekcionizmas – velniška pagunda moterims, nes, mano giliu įsitikinimu, jos sau kelia beprotiškai aukštus reikalavimus. Nereikia leistis į didžias paieškas tam, kad rastume begalės priežasčių, kodėl šių laikų kūrybinėse srityse moterų balsas ir idėjos nesireiškia plačiau. Galime kaltinti dėl to patriarchalinę visuomenę, kuri patys puikiai žinot, kokią turi nuomonę apie moterų „vietą“.

Tačiau, turime ir kitą tiesą, kuri

yra tokia pati nepatogi – pačios

moterys neleidžia sau reikštis.

Būtent dėl perfekcionizmo. Užgniauždamos savo sumanymus, susilaikydamos nuo indėlio į kūrybinius projektus, jos slopina savo lyderystę bei gabumus, kurie, tikiu yra neįtikinėti! Prie ko čia perfekcionizmas? Nes kiekviename žingsnyje, siekiame tobulumo.

Elizabeth Gilbert rašo: „nepajėgiu

įsivaizduoti, kur moterys

pastvėrė mintį, kad norėdamos

būti mylimos ir lydimos sėkmės

privalo būti tobulos“.

Na iš tiesų, tobulos mamos, tobulos darbuotojos, tobulos kūrėjos, tobulos partnerės, tobulos draugės, tobulos, tobulos, tobulos ir dar kartą t o b u l o s! Kokia nesąmonė!

Todėl, turime sulaužyti šį niekingą įprotį. Reikia pamiršti tobulumą. Būti tobulomis neturime laiko, o dar be visa to: tobulybė – nepasiekiama, ji yra mitas, kuris mums neleidžia reikštis, kaip asmenybėms. Bandant siekti tobulybės ir nepavykus to pasiekti, pametame save. Patikėkit, klausti savęs, po galais tai kas aš?!, yra skausminga, niekinga ir niūru. Aš tai išgyvenau, nes siekiau tobulumo visur. Niekada taip ir netapus tobula, nebegalėjau atsakyti į klausimą: tai, kas aš?

Privalome suprasti, kad vaikytis tobulumo – tai laiko išmetimas į šiukšliadėžę, nes niekada nebus sukurta nieko, ko negalima būtų kritikuoti. Visada atsiras, kas kritikuos vaikų auklėjimo būdą, parašytą tekstą, sukurtą dainą, kurtus santykius ir t.t. Kad ir kiek valandų praleistume stengdamos sukurti kažką nepriekaištingo, visada atsiras tokių, kurie įžvelgs trūkumų. Bet, tai yra jų problema, ne Jūsų, patikėkit.

Gyvename, viskas arba nieko, visuomenėje, kuri sako: turiu atrodyti, elgti, galvoti ir kalbėti tobulai, o jei ne – tiesiog nusispjauti į viską ir liautis bandžius.

Geriau, kurti savo realybę, kurioje tobulumo siekiamybės nėra, tikiu, kad tada laisvė būt savimi ateis nenumaldomai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *