Meilė sau

Savo ribų priėmimas

Taigi, vis šią savaitę trumpai pasakojau, kad pasijutau labai prastai. Iš penktadienio į šeštadienį mano skrandis priminė apie tai, jog didelio streso aš nepavežu, kitais žodžiais tariant, jis tik dar kartą man parodė, jog neturėčiau elgtis kaip dievas, kuris viską gali ir viską spėja. Ir turiu prisipažinti, šį kartą paguldė itin skaudžiai, o tas fizinis skausmas man priminė seną tiesą – žmogus yra ribotas. Ribas turime nustatyti ir kitiems, ir sau. 

Savo ribotumo priėmimas nėra nei jokia gėda, nei kažkoks bereikalingas apgailestavimas. Anaiptol, jeigu sugebėjai priimti, kad esi ribotas, tai didžiulė dovana, kuri tave padaro stipresniu.

Ir tuoj pasakysiu kodėl.

Savo ribotumo priėmimas yra tas pats, kas pasakyti, manęs pakanka!

O, juk su visais darbais, lėkimu, bėgimu, visų aprūpinimu tik ne savęs, stengiesi kažkam kažką slapta įrodyti. Nesakau, kad nereikia dirbti ar stengtis, bet prisiimti daugiau nei gali, neverta. Antraip visą savaitę pragulėsi lovoje su skaudančiu skrandžiu, kuris nuolat tau su savo mažomis rankutėmis (na įsivaizduokim, kad jis jas turi) beldžia ir sako: matai, matai, sakiau, kad ir tu turi ribas. 

Darbomanija yra priklausomybė nuo kurios, kaip ir nuo kitų, privaloma gydytis.

Julia Cameron knygoje „Kūrėjo kelias“ sako, „Tik neseniai pripažintą priklausomybe darbomaniją visuomenė vis dar palaiko. Frazė, Aš dirbu, turi neginčijamą dieviškumo aureolę ir privilegijas. Bet dažnai dirbame norėdami pabėgti nuo savęs, sutuoktinių ir tikrųjų jausmų“.

O, aš dar pridėčiau, jog apsiimame begalės darbų iš puikybės.

Patikėkit, aš turiu šią priklausomybę ir ja nustojau didžiuotis gan senai, tačiau žinot kaip būna su tomis niekingomis priklausomybėmis – jos turi poreikį ir įprotį sugrįžti bei priminti apie save. Paklauskit savęs, kiek per savaitę laiko skiriu  smagiems dalykams: tikram ir neproduktyviam linksmumui? Baiminuosi išgirsti atsakymą.

Ir ne, čia ne tas tekstas, kuriuo prašau manęs gailėtis, jaučiuosi geriau ir situaciją pakreipiau į kitą pusę: dabar bus įdomu skaityti apie sveiką mitybą ir susitvarkyti savo mitybą iš pagrindų. Šis tekstas yra apie tai, kiek mes iš savo puikybės norime pasirodyti prieš kitus, kad šitiek daug veikiame!, tačiau net nesuvokiame, jog kenkiame sau. 

Planuokite savo poilsio laiką. Realiai. Į to do list’ą. Visada. Įsirašykite. Nuo kelintos valandos ilsėsitės. Ir kaip.

Tai yra pirmasis vaistas nuo darboholizmo ir kelias link produktyvesnio darbo, metant į šalį norą pasirodyti, kaip aš stipriai neturiu laiko absoliučiai niekam, o tuo pačiu ir sau!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *