Lyties stereotipai

Vyrų kūnų gėdinimas

Tikras vyras -, tas už kurio gali pasislėpti kaip už sienos? Kai man buvo 18-20 metų pirmasis sakinys buvo neginčijama tiesa. Nuo pat mažumės matydama televizoriaus ekrane vyrus herojus, gelbstinčius savo mylimąsias nuo pabaisos, maniau, kad už vyro aš turiu jaustis kaip už mūro. Tad draugaudama su vaikinu, man būdavo malonu įsikibus į ranką šiek tiek už jo pasislėpti. Na, taip bandžiau imituoti, kad jis mane saugo. Galbūt tame nieko nėra blogo, jaustis saugiai yra svarbu, tad matomai, aš taip nesąmoningai susikurdavau saugumo jausmą.

Bėda ta, kad matyti herojai buvo atitinkamo kūno – raumeningi. Tad, jeigu vyro kūnas lieknas arba stambus, ar toks vyras gali tapti herojumi, kuris apgins savo mylimąją? Na, bent jau ekranuose man to neteko matyti.

Visą savaitę kalbėjau apie negatyvų požiūrį į kūną moterims ir su moterimis. Mažai savo dėmesio skyriau vyrams, nors jų kūnai yra lygiai taip pat: seksualizuoti, filmuose demonstruojami nerealistiški ir t.t. Galiu drąsiai patvirtinti, jog vyrai, kaip ir moterys, nėra kūniški. Deja, nūdienoje mums yra įprasta nejausti savo kūno, tačiau tikrai puikiai sugebame jį pateikti kaip prekę, kad taptume socialiai įspūdingi.    

Body shaming pastaraisiais metais yra stipriai paplitęs tarp vyrų ir tai nėra tik jaunuolių ar jaunų vyrų problema, body shaming liečia įvairaus amžiaus vyriškąją giminę. Tyrimai rodo, kad tai veda į depresiją, piktnaudžiavimą steroidais ar net savižudybę. Vyrų noras atrodyti tobulai sutampa su per itin dažnu noru lankytis sporto salėje, griežtos dietos laikymusi, žinoma, nerimu, o visa tai gali paveikti vyrų kasdienį gyvenimą.

Žiūrėkit, aš nesakau, kad sportuoti sporto klube yra blogai, nieko panašaus, tačiau, kai pradedame iš savęs reikalauti per daug ir neleidžiame kūnui pailsėti, tuomet ir atsiranda mūsų gyvenimuose tokie briedai, kaip nerimas, chroniškas liūdesys pereinantis į depresiją ir t.t. Taigi, galime matyti, kad vyrai lygiai taip pat, kaip ir moterys, jaučia spaudimą atrodyti griežtai proporcingi. Vyrai, lygiai taip pat sulaukia negatyvių komentarų apie savo kūną. Jason Momoa atostogų metu buvo nufotografuotas pusnuogis, štai kokie komentarai pasipylė:

Daugeliui moterų, kurios nėra priėmusios savęs yra, iki kaulų skausmo pažįstamas kūno gėdijimasis nusirengiant prieš partnerį, dėl to gali atsisakyti mylėtis. Turbūt, tikrai žinomas ir tas gėdijimasis vasarą paplūdimyje pasirodyti su maudymosi kostiumėliu ir t.t.

Šis nemalonus jausmas dėl savo kūno, lygiai taip pat yra pažįstamas ir vyrams.

Rašydama šį tekstą, užtikau straipsnį, autoriaus Glen Jankowski, kurio tyrimų problematika – vyrų požiūris į kūną ir kaip tai veikia jų psichinę sveikatą. Štai ką jam vyrai pasakoja atliekant tyrimus:

„Men in the groups told me that, for them, body dissatisfaction meant spending money on clothes they would never wear—as they felt too conscious of their bodies and that certain clothing exacerbated “problem areas.” They also spoke about not wanting to have sex with their partners as they felt ashamed about how they looked naked. For some men, their body dissatisfaction had also led to them avoiding activities they used to enjoy. One participant explained: “I used to be on a swimming team and now I don’t dare go into the pool.”

Darosi nejuokinga, norisi verkti ir šaukti žodžius: baaaaaaaaikit, gėdinti žmogaus kūną!

Vyrų kūno gėdinimas – tabu.

Štai čia kyla didžiulė problema, nes tema – vyrų kūno gėdinimas, vis dar yra tabu. O tai neleidžia pasinerti giliau į šią problemą ir realiai padėti vyrams. Tyrimų apie vyrų kūno nepasitenkinimą atliekama mažai, nėra daug programų, kurios padėtų pašalinti vyrams nepasitenkimą savo kūnu, o jeigu jos ir yra, neteikia didžiulės naudos, sako Glen Jankowski.

Žinai, kodėl taip yra? Mano galva, mūsų visuomenės galvoje vis dar šmėžuoja tokios mintys: susitvarkyk, juk tu vyras, susiimk, juk tu vyras, apie savo problemas nekalbėk, juk tu vyras ir visos kitos bežadės nesąmonės. Taigi, kaltiname auką.

Ar žinojai, kad valgymo sutrikimai, anoreksija yra paplitusi ne tik tarp moterų, bet ir tarp vyrų? Nėra teisinga galvoti, jog tik moterys susiduria su kūno ir išvaizdos problemomis. Tikriausiai dažniausia valgymo sutrikimų priežastimi ir tampa, savo kūno gėdijimasis ir tobulo kūno siekimas, kurį mums į galvą pradėjo kišti dar tada, kai mokyklinėje, prakaitu pritvinkusioje sporto salėje turėjome kilnoti svarmenis ar daryti prisitraukimus (tą turbūt daugiausia darė vyrukai).

Be visa to, vyrų kūno gėdinimą arba spaudimą dėl išvaizdos yra gana sudėtinga pastebėti. Donatas Paulauskas, knygoje ”Kam reikalingi verkiantys vyrai“, štai ką rašo apie tai:

„Galbūt vyrų atveju sunkiau šį spaudimą pastebėti, nes turime dvi viena kitai prieštaraujančias nuostatas: viena vertus, norime, kad vyrai būtų raumeningi, atletiški, išvaizdūs; kita vertus, vis dar pabrėžiame, kad vyro išvaizda nesvarbi ir jis neturėtų ja rūpintis, nes tai moteriška. Yra toks juokelis, kad vyras turi būti šiek tiek gražesnis už beždžionę, t.y. laukinis, neišvaizdus, negražus, na, gal tik truputį, kad būtų galima tverti šalia tokio. Manau, kad ir pačių vyrų viduje atsiranda sumišimas, kaip vertinti savo kūną.“

Ką daryti?

Aš nesu specialistė, todėl pasakyti ką daryti, negaliu, o ir mano tekstų tikslas – padėti pamatyti problemą. Tačiau tikrai žinau du dalykus: 1. Kūno gėdinimas – nusikaltimas prieš gamtą ir žmoniją ir, 2. Pokyčius reikia pradėti nuo savęs.

Kūno nemeilė man nėra svetima tema, deja. Bet dėlto, ėmiau apie tai garsiau kalbėti, nes noriu pasakyti žmonėms, kad reikia kurti pozityvų santykį su savo kūnu, o ne jį teršti piktais žodžiais ir šlamštmaisčiu.

Tačiau, dar labai svarbu, iš savo nepakankamumo nelaidyti komentarų apie kitą žmogų.

Kai man kas nors neprašomas duoda atgalinį ryšį apie mano rašomus tekstus, visada paklausiu, ar aš prašiau tavo patarimų ar komentarų apie mano tekstą? Jeigu ne, tai kodėl tu pagalvojai, kad tavo nuomonė man bus įdomi? Kažkada į savo asmeninę IG paskyrą įkėliau video, kaip sportuoju, gavau žinutę iš vieno vaikino: „žinau, kad nelengva, bet p**e, kaip tu juokingai atrodai“. Manęs tai neįžeidė, žinojau, kad ši žinutė ne apie mane.

Ką aš noriu pasakyti? Jeigu nori numesti kokį komentarą kitam žmogui („tu gal pavalgyk“, „pastambėjai“, „plinki“ ir t.t.) sustok ir pagalvok: kas aš toks/tokia, kad galėčiau tai sakyti kitam žmogui? O, jeigu jau netveri noru pasakyti tą komentarą, pagalvok, ką tai sako apie tave? Gal iš tiesų, atėjo laikas, pasirūpinti savimi?

Linkiu meilės. Visų pirma, meilės sau, o tada ir kitam.

ŠALTINIAI:

An epidemic of body shaming is taking its toll on men’s mental health | qz.com | Glen Jankowski

The Male Body: a New Look at Men in Public and in Private | us.macmillan.com | Susan Bordo, Farrar, Straus and Giroux

Why the sexual objectification of men isn’t just a bit of fun | theconversation.com | Peter Lucas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *