Knygos

Persikrauk su Henrik ir Catharina

Ar atsipalaiduoti be sąžinės griaužaties įmanoma? Ne tik, kad įmanoma, tačiau ir būtina!

Ši knyga mano akį patraukė tada, kai paūmėjo skrandžio skausmai ir pastebėjau, jog vis dažniau imu prokrastinuoti prieš imantis užduoties, kas man būdinga gana retai. Dėl to ėmiau sukti galvą ir klausti savęs, kas vyksta?

Vis iš aplinkos girdėdavau, Marija, pailsėk. Marija, pabūk su savimi. Marija, truputį pristabdyk.

Ar klausiau aš tų žmonių, kurie norėjo pasirūpinti manimi? Tai aišku, kad ne! Kai suprastėjusi sveikata pristabdo, nors tau 29 metai imi galvoti: gerai, reikia atsisukti į save ir peržvelgti dienotvarkę, gal iš tiesų, Marija, nelėk?

Ir ši knyga yra būtent apie tuos, kurie neturi laiko poilsiui, socialiniam gyvenimui, šeimai, laisvalaikiui ir bet kam kitam, tačiau darbui laiko visada atsiras!

Kodėl ši knyga man krito į širdį? Visų pirma, ji nėra tik tralialia apie problemą. Tokių knygų su skambiu pavadinimu ir kalbančiu ištisai TIK apie problemą, nemėgstu. Jeigu pavadinimas – Persikrauk, tai ir duokite man žinoti, kaip tą padaryti. Kita vertus, būtent iš šios knygos sužinojau daugiau kaip stresas veikia virškinimą, nervų sistemą, širdį ir t.t. Be to, gavau patvirtinimą ir apie seniau įgytas žinias, jog stresą jausti yra normalu bei neišvengiama, o ir kartais patirti nerimą nėra katastrofa, nes jis gali motyvuoti nešvaistyti laiko ruošiantis vesti konferenciją tūkstantinei auditorijai. Tačiau svarbu, po patirto streso nespausti iki dugno greičio pedalo, o leisti sau atsipūsti ir atsitiesti.  

Taigi, knygos autoriai persikrovimą išskirsto į tris tipus: minimalus, vidutiniškas ir maksimalus. Jį kiekvieną aprašo ir duoda nemažai patarimų, kaip persikrauti minimaliai, vidutiniškai ir maksimaliai. Henrik ir Catharina moko, kad ne ir darbe skiriant kelias minutes, o kartais užtenka 30 sekundžių, galime persikrauti tam, kad nebejaustume įtampos nuo niekingų minčių.

Knygoje apstu patarimų. Svarbiausia, kad autorių pamokymai iškart pritaikomi, nereikia nieko pirkti, nereikia niekur kitur būti, nereikia turėti specialių įrankių tam, kad galėtum persikrauti. Žinoma, kai kurie patarimai nesuveiks iškart, juos reikės atlikti dažnai tam, kad ilgainiui pajustum rezultatus. Bet visi patarimai apie mūsų sąmoningą ilsėjimąsi.

Vienu iš minimalių persikrovimo patarimu noriu pasidalinti su tavimi:

Mikrolaimė: 20 sekundžių

„Žmonės pamiršta pasinaudoti daugeliu per dieną patirtų teigiamų akimirkų. Išsiblaškę pagalvojame, kad šviečia šilta saulutė, nors rytas dar toks ankstyvas, arba parduotuvėje groja graži muzika, bet mūsų mintys jau būna kažkur kitur. Kasdien patiriame daugiau teigiamų emocijų, nei patys pastebime. Visi tie maži malonūs įvykiai gali padėti greitai persikrauti, todėl būtų kvaila nekreipti į juos dėmesio. Vos pajutę ką nors gero, stabtelėkite ir išsiaiškinkite, kas tai yra. Likite dabarties akimirkoje. Mėgaukitės garsais, saule ar dar kažkuo. Sąmoningai pastebėkite, kaip tai džiugina ir suteikia jėgų. Tik pajutę, jog jau tikrai metas, toliau eikite savo keliais, o jei norisi dar pabūti valandėlę, taip ir darykite“.

Kas skaito mano tekstus, žino, kad dažnai akcentuoju būtį dabartyje svarbą mūsų gyvenimuose. Nes, iš tiesų, taip, mylimasis/mylimoji gali ir nepaskambinti, taip, naminis gyvūnėlis gali numirti, taip, tu gali netekti darbo, tačiau būtent čia ir dabar momente yra viskas gerai, tu kvėpuoji, geri vandenį, skaitai knygą ir būtent čia ir dabar tiesiog yra viskas puiku.

Savęs sugrąžinimas į čia ir dabar, mane veikia tik į gerą, tuomet tikrai jaučiu, kad persikraunu ir galiu būnant tėkmėje rašyti tekstus.

Nebūkite sąmoningų sprendimų šykštuoliai, leiskite sau pailsėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *