Produktyvumas

Kaip tu viską suspėji? Arba, 4 patarimai padėsiantys laiką planuoti išmintingai.

Kiek kartų šio klausimo esi paklausęs žmogaus, kuris daro tūkstantį dalykų vienu metu ir neįtikėtina, bet jis absoliučiai viską suspėja! Pasigirsiu, manęs dažnai to klausia. Tik tiek, kad aš neveikiu tūkstantį dalykų, bet turiu 9-18 val. darbą ir vadovaujančias pareigas jame, turiu fema.lt, kuriai esu nusimačius per savaitę parašyti 3 tekstus, o kur dar fe_ma__ Instagram‘as, kuriame kuriu edukacinį turinį, vedami mokymai, kuriu istorijos Epamokas, pirmadienio vakarais įrašinėju tinklalaidę ir, kad maža nepasirodytų nutariau atgaivinti savo Youtube kanalą. Ėmiau mokytis fotografijos, nuotraukas koreguoti su Photoshop‘u, montuoti ir edinti video su Adobe Premier (visa tai, man neištirti, bet neįtikėtinai įdomūs laukai), o kur dar knygos, rūpestis savimi, santykiai su artimaisiais bei draugais.

Daug reikalų, huh? Tad kaip viską suspėti, kai esi beprotiškai smalsus žmogus?

Laiko planavimas XXI amžiuje gali atrodyti kaip neįmanomas dalykas, kai aplinkui tiek daug išorinių trikdžių! Blyksi telefonas nuo vis iššokančių pranešimų, darbų sąrašas milžiniškas, todėl šokinėjame nuo vienos užduoties prie kitos, stengiamės spėti atlikti visus 30 darbų, o dar siekiame ir tobulybės, dėl kurios įlendame į detales, todėl atliekamos užduoties laikas gerokai išsitempia. Dėl visų šių ir daugelio kitų priežasčių, laiko planavimas tampa nepaprastai svarbiu įgūdžiu, norint iš tiesų dirbti produktyviai.

Tačiau, kaip tą padaryti?

4 patarimai, padėsiantys planuoti laiką išmintingai.

Pirmiausiai, išsiaiškink, kur labiausiai išnyksta tavo laikas

Būk nuoširdus sau ir atsakyk: ką veikdamas praleidžiu daugiausiai laiko? Gal tai socialinių tinklų nuolatinis tikrinimas? Gal per ilgai leidi savo laiką Youtube, Netflix‘e? Gal per dažnai įlendi į detales tobulindamas užduotį, kurią jau senai reikėjo priduoti? Išsiaiškinus, kur padedi savo laiką, bus aišku kurioje srityje reikėtų labiausiai susiimti ir pradėti valdyti laiką.  

Laiko limitas

Nusimatyk nuo kelintos valandos pradedi dirbti ir kokiu metu baigsi. Jeigu dirbi, kaip ir aš, aiškų grafiką turintį darbą, tai nusistatyti nuo kada iki kada dirbti nebus sudėtinga. Tačiau, jeigu lygiai taip pat, kaip ir aš esi užsikrovęs ant savo pečių šimtus užduočių, nusimatyti kada pradėsi ir kada baigsi, tampa nepaprastai reikalinga. To reikia, kad nedirbtum maksimalių viršvalandžių, kurie lydėtų į perdegimą. Pavyzdžiui, aš keliuosi 6 val. ryte (anksčiau keldavausi 5, bet vėliau pastebėjau, jog dėl tokio ankstaus kėlimosi man po dviejų savaičių įvyksta emociniai „crash‘ai“). Atsikėlus 6 val. ryte iki 8 ryto – laikas man. Nusiprausiu veidą, mankštinuosi, medituoju, kartais parašau ryto puslapius, išeinu į lauką su Zoja, dušas, pusryčiai ir 8 val. sėdu rašyti knygą. 9 val. pradedu dirbti ofiso darbus. Nusimatau darbo pabaigos laiką, man tai 18-20 val. (būna įvairiai, priklausomai nuo darbų kiekio). Kai diena yra ne sporto, dirbu iki 19, kartais iki 20 val., jeigu sporto iki 18 val. Nuo 19 val. yra laikas skiriamas šeimai, draugams, mėgstamam serialui, vakarienei, knygai ir pan. Būk griežtas sau ir nusistatyk dienotvarkėje poilsio laiką. Į To do  įsirašyk, darbus baigiu – 19 val. (19 val. tik pavyzdinė).

Dieną pradėk nuo svarbiausių užduočių ir labiausiai nenorimų

Kodėl? Nes ryte tu turi daugiausiai energijos, todėl jos nešvaistyk ir atlik tai ko nemėgsti. Plius, iškart ryte įveikus nemalonias užduotis jausiesi neįtikėtinai gerai, nes būsi didžiuosius darbus atlikęs. Vėliau dienoje pavyks lengviau bei greičiau įveikti likusias užduotis.

Nusistatyk savo produktyviausią laiką

Man tai rytas. Rašymui man yra pats geriausias metas rytas, kai niekas netrukdo ir visi dar miega. Realiai, man tai magiškas laikas. Ir tik po rašymo prieinu prie darbų sąrašo, kita vertus, dažnai darbų sąraše pirmoji užduotis visada būna susijusi su rašymu: rašau knygą arba tekstą. Jeigu rašau vakare, tai darau neproduktyviai, mintys nesilieja laisvai, tad dar niekada nėra pavykę parašyti kokybiškos rašliavos vakare. Todėl rekomenduoju išsiaiškinti, o gal jau ir žinai, koks tavo geriausias laikas yra atlikti svarbiausias užduotis tuo metu. Nusistačius savo efektyviausią laiką, gali jį paskirti savo tikslams įgyvendinti.

Laiko planavimas nėra kažkoks monstras, kurio reikia bijoti. Ir, kas svarbiausia, laiko planavimo galime išmokti visi, tik išmoktas žinias reikia taikyti savo dienoje. Sekmadienis man jau senai tapo ateinančios savaitės planavimo diena. Taip į savo gyvenimą įnešu daugiau ramybės ir pavyksta susidoroti su nerimu, kurio mano viduje yra stipriai per daug. Ir taip, laiko planavimas yra ir apie rutiną, šio žodžio bijoti esame priversti, mat visai dar nesenai apie rutinos buvimą socialinė medija kalbėjo kaip apie labiausiai nuobodų dalyką („išsimiegosiu kai numirsiu“ ir visos kiti beverčiai sakiniai), tačiau aš visada prisimenu poeto W. H. Auden (1907-1973 m.) žodžius:

„Rutina – protingo žmogaus ambicingumo požymis.“

Audenas keldavosi kiek po šešių, išsivirdavo kavos, ir kurį laiką pasprendęs kryžiažodžius, iškart sėsdavo prie darbo. Labiausiai susikaupęs būdavo nuo septintos ir iki pusės dvyliktos – šį laiką jis retai kada atsisakydavo išnaudoti. Jis nemėgo „pelėdų“, sakydamas, kad „naktimis nedirba joks doras menininkas, tik hitleriai“, rašo Mason Currey, knygoje Dienos ritualai.

Audeno pavyzdys – laiko planavimo pavyzdys. Poetui pavyko nusistatyti, kuriuo laiku jis yra efektyviausias ir tą brangų laiką skirdavo užduotims atlikti. Tačiau dėl vieno dalyko su Wystan‘u pasiginčyčiau: žmonės dirbantys vakare nebūtinai yra hitleriai, pažįstu begalės žmonių, kurie ryte yra patys neproduktyviausi, o štai vakare, kai man akys jau ima merktis, jų atsimerkia nuo aistros darbui.

Taigi, pabaigai, prisimink, kad XXI amžiaus įgūdis – laiko planavimo įgūdis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *