Lyties stereotipai, Meilė sau

Kodėl moterys viena kitai jaučia neapykantą?

Arba kitaip, kodėl moteris sulaukusi sėkmės staiga yra kitų moterų neapkenčiama, nors jeigu vyras sulaukia tokios pat sėkmės, tos pačios moterys jį sveikina, džiaugiasi ir palaiko jį? Painu, taip? Painu.

Šiame tekste dalinuosi tik savo nuomone, todėl nepretenduoju į vienintelę tiesą.

Kai noriu cituoti kokią nors mintį Instagram‘e visada pirmiausiai keliauju į Pinterest‘ą, ten randu ištisus klodus trumpų minčių, citatų apie tai, kaip reikia vieną kitą palaikyti. Ir lyg atrodytų, jog suprantame, kad turime tą daryti, bet tuo pačiu užantyje laikome neapykantą, pavydą, pagiežą kitai moteriai, ypatingai tai kuriai sekasi karjeroje arba tai, kuri sulaukia daugiau dėmesio, nei tu. Štai nesenai sulaukiau iš merginos netikėto laiško, ji rašė, kad prieš keletą metų pamatė mane su jos buvusiu vaikinu (mes tuo metu pradėjome draugauti) ir ėmė gana įnirtingai stebėti mane socialiniuose tinkluose, jautė tuo metu pagiežą, pavydą. O kai atpažino, jog fema esu aš, ėmė sekti mane, tačiau į mano kuriamą turinį tiek čia, tiek Youtube žiūrėjo skeptiškai, jos pačios žodžiais: nes matomai dar jaučiau kartėlį, dėl to, kad anas vaikinas pasirinko tave, o jam jaučiau šiltus jausmus. Beje, su ta mergina labai gražiai susirašinėjome, aš jai padėkojau už tai, kad parašė man, nes sutik, parašyti tokį laišką reikia turėti neįtikėtinai daug drąsos. Ji net atsiprašė už tokį savo praeities elgesį! Sveikino už drąsą kalbėti atvirai apie savo išgyvenimus, bet niekaip negalėjau atsistebėti jos drąsa. Aš pati jos nepažinojau ir nežinojau apie ją iki man atsiųsto laiško. Ji net davė mintį man parašyti tekstą būtent šia tema.

Aprašyta situacija akivaizdi: buvusi pagieža buvo nukreipta į mane, ne į vaikiną, kuris dar jiems palaikant ryšį jau užmezgė santykius su kita. Kodėl taip yra? Nes aš moteris. Štai čia jau galima įvardinti pirmąją priežastį, kodėl moterys neapkenčia viena kitos: mes esame užprogramuotos nuo senų senovės kovoti dėl vyro, antraip neišliksime. Ir man apmaudu, jog gyvenant XXI a. mes vis dar viena su kita kovojame dėl vyrų dėmesio. Taip, kartais skauda, kai pamatai žmogų su kuriuo buvai santykiuose judantį į priekį, tačiau neapykantą vis tiek nukreipiame į tą moterį, kurią pamatome su buvusiuoju.

Pakalbėkime apie sėkmę karjeroje pasiekusias moteris. Mes esame mokomos nuo pat mažumės iš filmų, serialų, kad mes turime kovoti viena su kita, nes tik kelioms iš mūsų nusišypsos laimė patirti sėkmę. Nežinau kodėl mes galvojame, kad tik vienai moteriai gali pasisekti patirti sėkmę karjeroje. Juk siekiančių aukštumų moteris turėtume palaikyti, drąsinti. Ar, bent jau patapšnoti per petį ir pasakyti „gerai pavarei“. Žinai, šią savaitę Laisvės TV rodė tiesioginę transliaciją: Kodėl kankinti gyvūnai grįžta daugintojai? Ir negalėjau atsistebėti, kaip Laisvės TV direktorė Gabija stojo ginti šunų teises, mėgavausi reginiu, matydama ir girdėdama, kaip puikiai ji į laidą atėjo pasiruošusi. Tiesioginių transliacijų metu Youtube platformoje, retai kada įrašau ką nors į pokalbių langą, tuokart nesusilaikiau ir gyriau Gabiją. Man asmeniškai, pagirti kitą moterį dėl bet ko nėra sunku, todėl, kad pasitikiu savimi ir myliu save. Bet taip yra dabar, anksčiau neapykantą jausdavau lengvai, mat pačios savivertė buvo menka. Todėl galiu drąsiai teigti, antroji kylančios neapykantos viena kitai priežastis – menka savivertė ir nemeilė sau.

Paklausus skaitytojų, kaip mano, kodėl moterys neapkenčia viena kitos, visų atsakymai ėjo aplink tą patį: pavydas, kai kitai sekasi, konkurencija dėl vyro, menka savivertė, ne meilė sau. Labiau sutikti negalėčiau. Tačiau kelias priežastis privalau paryškinti. Bet prieš tai, pacituosiu Caroline Heldman, kuri Ted X Youth Talk štai ką sakė:

“We engage in female competition. We see male attention as the holy grail of our existence by-and-large and so we compete with other women for our own self-esteem because we see it as this cherished finite resource. So we go into parties and we know where we are in the pretty girl pecking order and when another woman is valued for being a sex object, it actually makes us feel bad about ourselves.”

Taigi, tokią moterį, kuri sugeria vyrų dėmesį vadiname kale ar kekše ir bandome įsivaizduoti, kad toji moteris yra prastesnė už mus. O iš tiesų, tai mūsų pačių, brangiosios, savivertės klausimas.

Kodėl moterys viena kitos neapkenčia?

Moterys – sekso objektai.

Moterų kūnai yra stipriai vulgarizuojami, dėl ko tampame sekso objektais. Taip imame ir pačios apie save manyti, todėl vyrų dėmesys mums tampa nepaprastai svarbus, juk tai pripažinimas, kad atitikome keliamus visuomenės standartus. Tačiau, kai nesulaukiame vyrų dėmesio, o jo sulaukia kita šalia esanti, ji tampa mūsų konkurentė, kuri greitu metu mūsų galvose tampa kekšė. O tai reiškia, kaip jau minėjau, prastesnė už tave pačią (na, bent jau mintyse tu sukuri tokį vaizdinį apie ją). Bet geriau pagalvojus, o kas yra blogai turėti moteriai daugiau partnerių nei, kad tu turi? Kas čia tokio, jeigu moteris yra trumpesniu sijonu nei tu? Kas yra blogai su tuo, kad kita moteris geba flirtuoti su vyrais ir todėl ji gauna daug dėmesio iš jų?

Menka savivertė.

Šito neparyškinti dar kartą negalėjau. Pirmoji aprašyta priežastis yra absoliučiai ne apie kitą žmogų, bet apie tave pačią. Tai, kad tu lieji neapykantą ant kitos moters kai ką pasako apie tave pačią – tavo savivertė yra žemiau grindinio. Tu nepasitiki savimi, tau negera būti savame kailyje, tu neįdedi darbo į save, kad augtum dvasiškai ir pagaliau pradėtum mylėti save! Neapykanta kitam žmogui sekina tave, rūpinkis savo reikalais, susirūpink savo saviverte. Užaugus jai, patikėk, tu nuo savęs akių atitraukti negalėsi ant kiek būsi patenkinta savimi!

Apie savivertę gali paskaityti čia.

Centras – vyras.

Taip jau susiklostė kultūriškai, kad moterų gralis – vyras. Kai esame poroje, tik tada jaučiamės vertingos, nes laimėjome loterijos bilietą – vyrą! Kaip keista, gyvename XXI a., esame laisvos save aprūpinti finansiškai (kalbu tik apie Vakarų pasaulio kontekstą, nelendu į Afriką, Indiją ar Iraną bei Iraką), mums nebereikia vyro, kuris mus išlaikytų, tačiau mūsų galvose centras vis tiek yra vyras. Žiūrėk, aš nesakau, kad blogai yra būti poroje, nėra blogai mylėti partnerį ir su juo kurti šeimą. Negerai yra tai, kad mes susitelkiame į tai, kaip į gyvenimo laimikį ir tuomet tampame toksiškos tiek sau, tiek aplinkiniams ir ypatingai kitoms moterims, kai turėtume vieną kitą palaikyti. Nežinau, kaip tu, bet man neapsakomai yra gera, kai prieš kokį didelį renginį ar įvykį mano gyvenime, moteris linki man sėkmės, palaikymas iš moterų (nors nemėgstu kalbėti magiškais žodžiais ir visokia burtų kalba) yra magiškas, jis neįtikėtinai yra palaikantis! Todėl jeigu kalbame apie centrą, pirmiausiai jame turėtum būti tu, kad susitvarkytum su saviverte, su meile sau, su dvasiniu augimu, apsiskaitymu, o ne pagieža kitai moteriai.

Mane mama nuo pat vaikystės išmokė rinktis meilę vietoj neapykantos, taip elgiuosi iki pat dabar. Todėl aš renkuosi linkėti sėkmės kitai moteriai, renkuosi palaikyti ir būti didžiausia fanė, kai to reikia kitai moteriai. Kol dirbau mokykloje, stengdavausi ugdyti mergaičių lyderystę bei pasitikėjimą savimi. Mokykloje buvau ne tik mokytoja, bet ir Mokinių tarybos kuratorė, vienais metais turėjau puikią tarybos pirmininkę. Buvome puiki komanda ne tik dėl to, kad abi mėgome dėti daug pastangų, kad gimnazijos mokiniams būtų smagiau kiekvieną dieną įžengti į mokyklą, bet ir dėl to, kad vieną kitą palaikydavome, kai susidurdavome su iššūkiais. Taip, mokytoja ir mokinė tapo viena kitai užnugariu.

Aš pasirinkau gyventi be pagiežos kitai. Rinktis gali ir tu. Gali rinktis meilę, bet gali rinktis pavydą, kuris vers tave burnoti dėl to, kad kitai sekasi labiau nei tau. Tačiau prisimink visada, su neapykanta toli niekur nenukeliausi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *