Lyties stereotipai

Pakalbėkime apie feminizmą. Liberalusis feminizmas vs. Radikalusis feminizmas

Kai XX a. septintajame dešimtmetyje, JAV, ėmė  rastis feminizmo pirmosios apraiškos, niekas į šį judėjimą nežiūrėjo rimtai. Na, nebent pačios feministės. Tuometinė televizija ar spauda tai traktavo kaip egzotišką ir linksmą, tačiau nepatvarų dalyką. Didžioji visuomenės dalis manė, kad tai tik mados reikalas, kuris praeis taip pat greitai, kaip ir prasidėjo.

Bet buvo suklysta. Feminizmo judėjimas ir moterys keliančios itin nepatogius klausimus apie jų padėtį, niekur nesitraukė. Todėl iki pat šių dienų kalbame apie feminizmą, keliame klausimus ar jo reikia ar ne šių dienų būviui ir galų gale feminizmo judėjimas taip užjudėjo, kad net išsišakojo į  atskiras kryptis: liberalusis, radikalusis, socialistinis (kairysis) ir postfeminizmas. Feminizmą imta juodinti, pasiremiant tik viena jo kryptimi – radikaliuoju feminizmu. Ko ir reikėjo tikėtis. Juk feminizmas buvo ir yra baisiai nepatogus. Užsigeidė moterys mat lygių teisių, taip!?

Pradedant kalbėti ir man mūsų visuomenei apie feminizmą pastebiu susitraukusių veidų nuo šleikštulio, mat yra didžiulis neapsiskaitymas ir žinios apie feminizmą yra išgirstos iš kažkur, kas klaidina. Taip pat pastebiu, kad tos nuogirdinės žinios yra paimtos daugiau mažiau iš radikaliojo feminizmo, kurio daugumai idėjų nepritariu. Tačiau feminizmas – daugialypis reiškinys, todėl nusprendžiau parašyti lyginamąjį tekstą, kuriuo bandysiu palyginti liberalųjį feminizmą su radikaliuoju. Nors nemėgstu save susidėlioti į kategorijų dėžutę, tačiau linkstu link liberaliojo feminizmo. Bet pažadu pasistengti būti kuo mažiau šališka jam ir šį tekstą rašyti blaiviomis akimis nuo ideologijų.

Liberalusis feminizmas

Liberalusis feminizmas atsirado JAV, įpusėjus septintajam dešimtmečiui. Pagrindinė jo inspiracija buvo Betty Friedan knyga Moteriškumo mistika, išleista 1963 m. Liberaliojo feminizmo pagrindinės domėjimosi sritis – lygiateisiška lyčių padėtis. Tai reiškia, turi atsirasti daugiau moterų valdžios organuose, teisės institucijose, šeimoje turi būti dalijimasis vaikų priežiūra bei buities darbais, švietimas, kontraceptinės priemonės – prieinamos visoms moterims, abortų laisvė ir pan. Skaitant liberalaus feminizmo idėjas dažnai sutiksi tokius žodžius, kaip lytinė diskriminacija ir lygybė.

Taigi, liberalusis feminizmas teigia:

  • Visuomenėje yra pasigendama lygaus abiejų lyčių dalyvavimo visose jos veiklos srityse, visuose joje atliekamuose vaidmenyse.

  • Moterims užkrauta pagrindinė atsakomybė už namų ūkio tvarkymą ir vaikų priežiūrą, vyrų indėlis į šių užduočių vykdymą yra menkas.

  • Daugelyje šalių lavinimosi galimybės abiem lytims vis dar nėra vienodos. Netgi, jeigu iš pažiūros rodytųsi, kad Vakarų visuomenė turi lygias galimybes įgyti išsilavinimą, tačiau abiem lytims yra keliami stereotipais grįsti reikalavimai, kas lemia tradicinius profesinius pasirinkimus.

  • Vis dar vyrauja netolygus atlygis už tą patį darbą (diskriminacija lyties pagrindu).

  • Daugelyje šalių moterys negali sėkmingai kontroliuoti savo vaisingumo. Šlubuoja seksualinis švietimas (arba jo apskritai nėra), kontraceptinės priemonės yra sunkiai prieinamos arba brangios (Afrika, Indija, Iranas, Irakas ir pan.), abortas – kaip paskutinis išsivadavimas nuo nepageidaujamo nėštumo metodas – dažniausiai apsunkintas ar tiesiog teisiškai uždraustas.

  • Padaryti pakeitimus yra sudėtinga, nes galios pozicijose dominuoja vyrai.

Liberalusis feminizmas paaiškina, kodėl taip yra. Ši ideologijos kryptis teigia, jog tokia situacija dėl to, kad pačios moterys nenori, jog būtų kitaip, o likusi dalis visuomenės (pavyzdžiui, vyrai) nemato reikalo ką nors keisti, todėl tradiciniai lyties vaidmenys yra tapę patogūs ir, kad visuomenė veikianti pagal šiuos lyties modelius funkcionuoja gerai. Kodėl dalis moterų nenori, kad būtų kitaip? Vėlgi, dėl tradicinių lyties rolių. Yra įsišaknijęs požiūris apie įgimtą moteriškumą, kuris tiesą pasakius, brangieji, nėra įrodytas faktais. Todėl, tokie klaidingi įgimti moteriškumo bruožai tampa natūralūs, o kas tampa norma – tą yra sunku pakeisti. Pavyzdžiui, ar tikrai moterų prigimtis yra rūpintis buities darbais ir vaikų auklėjimu? O, gal ji buvo to išmokyta? Jeigu moteris buvo išmokyta rūpintis namais bei vaikais, ar to paties negali išmokti vyras? Žinoma, kad gali ir didžioji dalis mūsų tai suvokia, tačiau patogumo faktorius lemia kai ką kitą. Yra patogiau, kai moteris visus kampus apšokinėja, nes kažkada jai buvo pasakyta vyro, jog jos tokia prigimtis.

Taigi, liberalusis feminizmas tokia susiklosčiusia situacija nėra patenkintas ir dievaži, tikrai neploja  rankomis! Liberaliojo feminizmo ideologija teigia, kad situacija yra labai, na labai sumauta, nes lyties vaidmenys žmones daro nelaimingais. Liberalusis feminizmas pabrėžia, jog moterys taip pat yra ambicingos, galinčios visuomenėje atlikti svarbų vaidmenį, užimti galios poziciją, tačiau kai joms neleidžiama to padaryti tik dėl to, jog jos moterys, tam tikra visuomenės dalis tampa nelaiminga, kas veikia mus visus. Taip pat liberalusis feminizmas teigia, jog ir vyrai jaučiasi blogai, būdami priversti įgyvendinti visuomenės lūkesčius. Ne visi nori be paliavos konkuruoti su kolegomis kovodami dėl naujų rezultatų ir atlyginimų. Ne visi nori būti visada ryžtingi ir nepažeidžiami. Ne visi nori imtis papildomo darbo ir praleisti daug laiko be savo vaikų ar žmonos.

Kitaip tariant, patiriamas spaudimas dėl lyties elgsenos pagadino mūsų visų būvį, tai yra, gyventi laimingą ir laisvą gyvenimą.

Radikalusis feminizmas

Radikalusis feminizmas – terminas, kuris sukurtas tų feminisčių, kurios siekė atsiskirti nuo liberaliojo feminizmo šalininkių.

Kazimierz Sleczka sako,

dabartinės (citata paimta

iš 90-ųjų knygos leidimo)

radikaliosios feministės

taip pat noromis įvardija

save tiesiog feministėmis,

ir tai turi daryti įspūdį, jog

nėra jokio kito feminizmo,

išskyrus jų pačių

radikalųjį. Toji praktika

pasirodė esanti tokia

veiksminga, kad ir

populiarioje vartosenoje,

kurią palaiko žiniasklaida,

feminizmas redukuojamas

kaip tik į šią orientaciją.

Tai yra aiški klaida.

Radikalusis feminizmas atsirado septintojo dešimtmečio pabaigoje, atsiskyrė nuo liberaliojo ir veikė savarankiškai. Pagrindinės radikaliojo feminizmo domėjimosi sritys – santykiai tarp lyčių, seksualumas, šeima, moters sveikata, seksualinis priekabiavimas, abortai, kontracepcija, moters paveikslas žiniasklaidoje ir mene, turbūt viena labiausiai sričių, kurią paliečia radikalusis feminizmas – smurtui prieš moteris, jį čia traktuoja, kaip visuotinio tos lyties engimo įrodymas ir t.t. Skaitant radikaliojo feminizmo idėjas dažnai sutiksi tokius žodžius, kaip vyrų šovinizmas, patriarchatas, seksizmas, moterų priespauda ir engimas, moterų išnaudojimas, moterų pavergimas, lyties klasė, lyties kasta ir t.t.

Taigi, radikalusis feminizmas teigia:

  • Tie, kurie turi valdžią, naudoja ją kitiems išnaudoti ir engti. Valdžia visuomenei priklauso vyrams.

  • Visuomenės gyvenimas pirmiausia remiasi prievartiniu vienų paklusnumu kitiems ir įvairių paslaugų valdantiesiems teisimu.

  • Yra galimas kitas ligi šiol tik teorinis išsivadavimo tikslas: organizuoti visiškai naują visuomenę, kurioje nebus engėjų ir engiamųjų ir kurioje visi žmonės solidariai iš tikrųjų rūpinsis bendra gerove. Pavyzdžiui, Valerie Solanas (taip taip, ta pati, kuri išdrįso šauti į žymų menininką – Andy Warhol), 1967 metais išleido knygą SCUM Manifesto. Šioje knygoje Valerie teigia, jog visuomenėse reikia išnaikinti vyrus, tik tada moterims pavyks sutvarkyti visuomenę. Ši knyga menkai kam buvo žinoma iki tol, kol Solanas nepašovė Andy Warhol. Beje, ji Andy pašovė ne dėl to, kad norėjo išnaikinti vyrus. Menininkų nesutarimai. Tačiau, fakto, kad Valerie Solanas buvo radikali feministė, negali paneigti.

  • Vyras niekada negalės pažvelgti į pasaulį moterų akimis, t.y. objektyviai. Dėl to vyrai negali būti feministai.

  • Moterys yra artimos gamtai, moterims priklauso gamta, o tai nėra duota vyrams, kurie, gamtą išprievartavę, visiems laikams prarado su ja širdingą ir intymų ryšį.

  • Moterys myli net nedėkinguosius. Moterims visiškai pakanka žinoti, kad yra mylimos.

  • Ne visos moterys myli savo išnaudotojus. Kai kurios iš jų būna su jais tik dėl išskaičiavimo ir baimės likti viena, todėl yra spąstuose. Į tokius spąstus moteris viliojama nuo pat mažumės. Joms yra teigiama, kad moteris turi tik vieną išeitį: tarnauti vyrui.

Radikalusis feminizmas paaiškina, jog tokia padėtis susiklostė dėl vyriškojo egoizmo ir užsispyrimo išlaikyti esamą padėtį. Dar be visa to, teigia, jog pačios moterys palaiko patriarchato sistemą, kurios yra linkusios prisitaikyti prie esamos padėties, nei, kad taisyti padėtį iš esmės. Tad, kaip matai, radikalusis feminizmas yra gana griežtas – blogai – moterims, o kalti dėl to – vyrai. Moterims blogai, nes jos pavergtos. Radikaliojo feminizmo vertybė – asmens laisvė, kurios pasak šių feminisčių, moteris neturi.

Dar mokyklos suole besimokydama istorijos pamokose supratau, kad kraštutinumai nėra pasirinkimas. Kiekviename, bet kokia judėjime, visada rasime jo kritikuotinų pusių, tačiau tai dar nereiškia, kad tai prastas judėjimas. Ną nebent, kalbėtume apie totalitarines valstybes ir jų nusikaltimus, besiremiant ideologiniais judėjimais bei tiesomis. Bet tikiu, kad mano mintį supratai. Tad, šitaip bandžiau palyginti liberalųjį feminizmą su radikaliuoju, norėjau parodyti, kad feminizmas yra visoks, kaip ir viskas šiame pasaulyje. Nėra viskas TIK juoda ar TIK balta. Yra visaip. Žinoma, šį tekstą dar būtų galima išplėsti, paliečiau tik keletą liberaliojo ir radikaliojo feminizmo aspektų, bet tikiu, jog pagrindinį vaizdą pavyko susidaryti.

O dabar, spręskite patys!

Šaltiniai:

Kazimierz Slezcka „Feminzimas“

Simone de Beauvoir „ Antroji lytis“ Andy Warhol Was Shot By Valerie

Solanas. It Killed Him 19 Years Later | History.com | Sarah Pruitt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *