Knygos

Robert Wright, Kodėl budizmas yra pagrįstas? Kai meditacija tampa įpročiu.

Oii, mano vasaris bei dalis kovo buvo k o s m o n a u t i k a! Apskritai, mano 2020 ir 2021 metų pradžia buvo amžina pašėlusiu greičiu besisukanti karuselė iš kurios troškau kuo skubiau ištrūkti. Bet sąmoningai neleidau sau to padaryti, nes buvau įsitikinusi, kad privalau išbūti su viskuo, kas dedasi manyje ir išorėje tam, kad ateityje būtų gera.

Ir štai, atėjo ta išsvajota ateitis į mano dabartį. Prieš savaitę pajutau, kad įvyko kažkoks man kol kas dar ne iki galo aiškus lūžis, gyvenime. Ėmiau plačiai šypsotis, daugiau džiaugtis, dažniau šokti namuose pasileidus garsiausiai muziką, ėmiau didžiuotis, kad aš esu AŠ, ėmiau dėkoti, kad man tenka didžiulė garbė gyventi SAVO pačios gyvenimą. Tačiau tiek vasario ir kovo pradžios, tiek dabartinius jausmus ir emocijas aš išgyvenu ramiai. Taip, aš džiūgauju ir esu laiminga, tačiau tai darau ramiai, mat buvo etapas, kai Dievo meldžiau tiesiog ramybės gyvenime. Man ramybė yra mano laimė.

Ėmiau galvoti, kodėl visus jausmus vis tik gebu priimti ramiai? Atsakymas atėjo netrukus. Juk kiekvieną dieną medituoju jau daugiau nei dvejus metus. Meditacija tapo mano kasdieniu įpročiu. Todėl Robert Wright knygą pasiėmiau skaityti neatsitiktinai. Užsimaniau dar giliau pasinerti į žinias apie meditaciją. Su šia knyga pavyksta tą padaryti. Tiesa, visi kurie medituoja ir domisi apie tai, ši knyga nebus nušviečianti smegenis, tačiau tikrai papildys jau turimas žinias. Tie, kurie nori pradėti medituoti, šią knygą tikrai rekomenduoju paskaityti. Būtent joje pavyks sužinoti, kokią naudą duoda meditacija, kokia meditacija yra iš tiesų veiksminga ir pan. Smagu, kad autorius knygoje meditacijos reikalingumą iškelia į paviršių, tačiau lygiai taip pat, jis rašo, kad po meditacijos ne visada jausiesi tik gerai ir ne visada pajusi nušvitimą (beje, nušvitimą pajusi itin retais atvejais).

Autorius rašo: „Kalbant apie „vaistus“: jeigu jau ketinu pašlovinti meditacinius atsiskyrimus, jaučiu pareigą paminėti ir jų galimą šalutinį poveikį. Tyla ir nuošalumas, išvaduojantys iš kasdienių rūpesčių, taip pat gali jums suteikti laiko pasinerti į kitus rūpesčius – grynai asmeniškas ar šeimos problemas, kurios kasdieniame gyvenime galbūt jums retsykiais neduoda ramybės, bet ilgai nekankina.“ Galiu patvirtinti, jog kartkartėmis po meditacijos gali jaustis itin sumautai, nes protas sugalvojo pasinarstyti po minčių šiukšliadėžę ir ne kukliai išmėtyti šiukšlines mintis po galvą. Kitaip tariant, protas per ne lyg klaidžioja.

Nepaisant to, knygoje yra argumentuojama meditacijos nauda žmogui. Parašysiu porą priežasčių, kurias išskyrė autorius ir pridėsiu savo. Noriu trumpai papasakoti ką iš manęs išminkė mano meditacijos praktika.

1. Padeda susidoroti su nerimu

„Tai, kas prasideda kukliu siekiu – šiek tiek sumažinti stresą ar nerimą, atvėsinti pyktį ar prislopinti neapykantą sau, – gali atvesti į gilų reiškinių prigimties pažinimą ir taip pat gilius laisvės bei laimės jausmus.“

2. Imi pastebėti grožį, kuris yra tavo aplinkoje

„Tačiau, kol kasdien medituoju, aš dažniau vedžiodamas savo šunis žiūriu į kokio nors medžio žievę. Aš taip pat labiau linkęs mėgautis savo sardinėmis, valgydamas jas, pro virtuvės langą matyti medžius.“ Kiekvieną dieną medituojant pati pastebiu gamtos tobulumą, pradėjau norėti pamatyti viską, kas mano aplinkoje. Pastebiu net mažus dalykus į kuriuos paprastai net neatkreipčiau dėmesio. Pavyzdžiui, rudenį nukritusį kaštoną pakelėje.

3. Dažniau save pagaunu būnant čia ir dabar akimirkoje

O kai pradedu klaidžioti tarp praeities ir dabarties yra lengva save susigrąžinti ten kur ir turėjau būti nuo pat pradžių – dabartyje.

4. Meditacija moko pastebėti mintis

Paprasčiau tariant, meditacija įkvepia atsisakyti gyvenimo autopilotu ir suimti į rankas savo gyvenimą. Mintys mums pasakoja istoriją, kuri dažnu atveju tėra melagiena. Ir jeigu tai istorijai leidžiame laisvai klaidžioti po mūsų protą, imame net susikūprinti iš baimės, nesaugumo, streso bei nerimo. Įsivyrauja siaubą keliantis chaosas. Taigi, meditacija mane laisvina nuo tokių kuriamų istorijų. Nesakau, kad negatyvių minčių nebūna. Būna, tačiau aš jas pastebiu ir neleidžiu padaryti sovietinės okupacijos savo galvoje.

Ir tai tik 5 ar 10 minučių dienoje, tikrai sugebėsi atrasti kasdienybėje tiek laiko TIK sau.

Kaip visada, linkiu gyventi kūrybiškai!

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *