Lyties stereotipai

Mano Lietuva, užvis labiausiai pasaulyje trokštu, kad šalyje oriai gyventume visi

Ką gi, praūžė Didysis šeimų maršas. Turiu pasakyti, daug keistų dalykų jame nutiko. Buvo keista matyti tradicinės šeimos gynėjų būrius be kaukių karantino laiku, vartojančius alkoholį viešoje vietoje, pasakojančius, kad atvažiavo py****s daužyti. Buvo keista matyti plevėsuojančias Lietuvos vėliavas šalia maršo atributikos, tarsi rodytųsi, kad visa tauta susirinko klausyti niekinių tauškalų, nors akivaizdu, kad didelė tautiečių dalis nepritarė šiam renginiui. Keista buvo girdėti keliamus reikalavimus Vyriausybei, jog ši neva privalanti atsistatydinti dėl kažkokių tai nepaaiškinamų priežasčių ir kažkodėl iš tradicinės šeimų gynėjų ėmė sklisti kalbos apie vakcinas bei kaukių nedėvėjimą, bet ne apie tai, kad šeima yra vertybė. Tad, kas čia užpuolė Jūsų šeimą, ar ne tik Jūs patys? Žinoma, reikia būti sąžiningai, ne visi marše dalyvavę žmonės buvo tokie, kokie šio renginio organizatoriai, t.y. skleidžiantys neapykantą. Švęsti šeimą yra nuostabu, tad tikiu, jog buvo žmonių, kurie tą ir norėjo padaryti ir trokštu tikėti, kad gal susipainiojo ir nesuprato kur pakliuvę.

Kartais rodosi, kad baubus grasinančius sugriauti šeimą susigalvojome patys, kol tūnojome namuose pandemijos metu. Vienas tokių baubų, beje – partnerystės įstatymas. Kuris vėl kelia beprasmišką šaršalą: sugriaus šeimą!!! Todėl nusprendžiau parašyti tekstą apie partnerystės įstatymą ir siekiu Jus nuraminti, nes tai nėra joks baubas, anaiptol, tai yra svarbus žingsnis, įtvirtinant žmogaus teises, teigia parlamentaras Andrius Navickas.

Na, tai sustokime, įkvėpkime tris kartus, giliai, ramiai iiir iškvėpkime. Galbūt nusiraminusios smegenys sugebės suvokti, kad partnerystės įstatymas ne tik, kad negriauna šeimų, o kaip tik, jas sustiprina. Sustiprina ne tik šeimas, bet ir žmogaus teises, apie ką Lietuvoje vis dar nėra populiaru kalbėtis. Visi kurie rėkia, jog partnerystė sugriaus šeimas, taip ir norisi paklausti, jeigu šis įstatymas sugriaus Jūsų šeimą, tai gal ten tiek tos šeimos ir tebūta? Štai Vokietija šį įstatymą priėmė dar 2017-aisiais ir partnerystę prilygino santuokai. Ar girdėjote bent vieną vokiečio istoriją, kuri pasakotų, kad tik kai buvo įtvirtinta partnerystė Vokietijoje su lyg ta diena ėmė byrėti šeimos? Na vargu ar tuo patikėčiau. Todėl nustokite būti pikti, nustokite manyti, kad esate geresni už kitus, nustokite būti pasaulio bambomis ir pradėkite suprasti bei atjausti kitą žmogų ir leiskite žmogui gyventi pilnavertišką gyvenimą, nes jo verti mes esame visi. Taip, visi, o tai reiškia ir homoseksualūs, ir heteroseksualūs, ir translyčiai ir visi, visi kiti, o tai reiškia, kad ir Jūs. Partnerystės įstatymas gali suteikti pilnavertišką gyvenimą toms poroms, kurios santuoka nelaiko tikslu bei tos pačios lyties poroms, todėl ačiū seimo nariui, Tomui Vytautui Raskevičiui, kuris sako, kad savo kadencijos metu kovos būtent už tai.

Turbūt svarbu yra suprasti, kad partnerystė nekeičia santuokos, tuoktis toliau galėsite visi, kurie to norite. Bet partnerystė yra nepaprastai svarbi, nes akivaizdu, kad Lietuvoje gyvena daug šeimų, kurios nėra susituokusios ir to neketina daryti, o kas trečias vaikas Lietuvoje gimsta ne santuokoje. Tokias šeimas turime apsaugoti ir jos turi jaustis gyvenančios kokybiškai mūsų krašte, teisiniu atžvilgiu.

Turiu prisipažinti. Aš, kaip heteroseksuali moteris nematau prasmės santuokoje, šis dalykas yra praeities dalykas man. Tačiau santuokos nekvestionuoju ir suvokiu, kad yra žmonių, kuriems tai yra nepaprastai svarbu, man ne. Ir viskas su tuo yra gerai. Tačiau apie šeimos sukūrimą svajoju. Tik matote, šeimos sukūrimo pagrindu nelaikau santuoka, mano galva, šeimai sukurti pamatas yra meilė bei darnus santykis. Bet kokiu atveju kuriant šeimą ne santuokoje, poros susiduria su tam tikrais teisiniais dalykais, kurie sukuria nereikalingų problemų, tad partnerystės įstatymas galėtų tas problemas išspręsti. Pavyzdžiui, partnerystės institutas padės fiziniams asmenims išspręsti klausimus susijusius su disponavimo bendru turtu, tarpusavio išlaikymu, paveldėjimo po vieno iš partnerio mirties, susižinojimu apie partnerio/partnerės sveikatos būklę. O, jeigu su partneriu sumanytume turėti vaikų ne santuokoje, susidurtume su tam tikromis problemomis, pavyzdžiui: jeigu mudviejų vaikas susižeistų bežaidžiant kieme, kažkuris tik vienas iš mūsų galėtų nuvežti vaiką į priimamąjį bei duoti sutikimą gydyti vaiką. Įsivaizduojate, kaip tai absurdiška? Mat pagal dabartinį reguliavimą, vieno iš partnerių teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu niekaip neapibrėžiamos ir nepripažįstamos, gyvenant nesusituokus. Beje, ačiū Jūratei Juškaitei, kuri sudėliojo aiškiai visus taškus ant i apie partnerystės įstatymą ir kodėl jis yra reikalingas.

Antra, žinau, kas Jus labiausiai erzina ir gąsdina, tai yra, tos pačios lyties partnerystė. Matote, man svarbu, kad mano šalyje kiekvienas žmogus jaustųsi oriai bei galintis sukurti šeimą, nes šeima vis tik, kad ir kaip bebūtų yra didžiulė vertybė. Tačiau jos forma nesvarbi. Demokratija klesti šalyje tada, kada mažumų teisės yra apsaugotos ir jos gyvendamos šalyje jaučiasi oriai. Aš svajoju, jog mano Lietuvoje žmonės jaustųsi gerai gyvenantys visi, ne diskriminuojami, ne stigmatizuojami. Ir žinote, aš apgailestauju, kad mes kaip visuomenė dar nepribrendome tos pačios lyties šeimoms, kurios augintų bei auklėtų vaikus. Stebėdama iš šalies Didijį šeimų maršą kartais pagalvodavau, kad kai kuriems tradicinės šeimos gynėjams nereikėtų auginti vaikų. Nes vėlgi, ta tradicinė šeima nebūtinai yra šventas motinos paveikslas. Svajoju apie tokią Lietuvą, kurioje vaikai augs darniose šeimose, kuriose meilė yra didžiausia vertybė, o ne neapykanta kitų žmonių atžvilgiu. O tos šeimos forma, dar kartą, nėra svarbi.

Partnerystė negriauna, o sustiprina šeimą. Kaip ir minėjau, šeima yra didžiulė vertybė ir tą regis suvokiame visi. Tačiau šeima tampa vertybė tik tada, kada joje yra puoselėjama meilė bei darnus santykis. Tai puoselėjama gali būti visose šeimose.

Pabaigai norėčiau pacituoti Laodzi iš „Dao De Jing“:

Žmonės gimsta švelnūs ir lankstūs,

kai miršta, jie tampa šalti ir sustingę.

Augalai gimsta gležni ir lankstūs,

kai numiršta, jie tampa šiurkštūs ir sausi.

Taigi tas, kas yra sustingęs ir nelankstus,

yra mirties sekėjas.

Kas yra švelnus ir lankstus,

yra gyvenimo sekėjas.

Šaltas ir sustingęs bus nugalėtas.

Viešpataus švelnus ir lankstus.

Linkiu tapti švelniems, lankstiems ir atviriems, nes tik taip patirsite gyvenimo pilnatvę. Meskite į šalį neapykantą, kurios šitiek daug pilate ant žmonių, kurie tik kovoja už žmogaus teises, nes jeigu kas pažeidinės Jūsų, kaip žmogaus teises, spėkite, kas ateis kovoti už Jus? Patikėkite, ne tie, kurie skleidžia neapykantą.

Meilė yra meilė. Mylėkite!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *