Lyties stereotipai

STEM ir moterys, įmanoma?

Moterys visose srityse! Štai tokius motyvacinius šūksnius dažnai girdžiu viešojoje erdvėje. Kviesti moteris užimti įvairias pozicijas, iš tiesų yra gražu ir neapsakomai reikalinga. Galite ginčytis ir teigti, kad moterų vis daugėja įvairiose profesinėse srityse ir Jūs greičiausiai būsite teisūs. Mat per du dešimtmečius teisės, medicinos, verslo srityse moterų ženkliai padaugėjo. Tačiau didelis moterų trūkumas šiuo metu yra STEM srityse. Kodėl?

Gal vis tik tas populiarus stereotipas teigiantis, kad visų moterų smegenys mažesnės, todėl jos negalinčios mąstyti strategiškai, neturinčios gabumų inžinerijos, matematikos, mokslo, technologijos srityse, yra visai ne stereotipas, o grynų gryniausia tiesa? Džiaugiuosi, kad ši gaji ir paplitusi visuomenėje klišė buvo sutrypta neuropsichologijos mokslų dr. Ramunės Dirvanskienės. Štai ką ji teigia:

„Vidutiniškai vyrų smegenys yra didesnės už moterų – vyrų galvos smegenys sveria apie 1,5 kg, o moterų – apie 1,3 kg. Šie skirtumai atsiranda todėl, kad neretai vyrai yra aukštesni, didesni ir daugiau sveria nei moterys, taigi ir jų smegenys, kaip ir visos kitos kūno dalys, būna didesnės už moterų. Tačiau šiems dydžių skirtumams įtakos turi kūno sudėjimas, o ne lytis. Dėl tos pačios priežasties vidutinio dramblio smegenys yra keturiskart didesnės nei žmogaus, o banginio – net penkiskart. Todėl ir aukštos, didelę galvą turinčios moterys dažniausiai turės didesnes smegenis nei žemaūgiai, smulkaus sudėjimo vyrai.

Didelė dalis mokslinių tyrimų, kalbančių apie vyrų ir moterų smegenų skirtumus, naudoja tą pačią spragą turinčias metodikas. Atliekant šiuos tyrimus nebuvo kontroliuojamas smegenų dydis – didesni, didesnes kaukoles ir smegenis turintys vyrai buvo lyginami su smulkesnio sudėjimo, mažesnes kaukoles ir smegenis turinčiomis moterimis. Tokių tyrimų autoriai teigia, kad vyrų smegenyse yra daugiau pilkosios smegenų medžiagos. Kadangi pilkojoje medžiagoje vyksta informacijos apdorojimas, buvo daromos prielaidos, kad vyrų smegenys yra tinkamesnės sudėtingoms užduotims atlikti. Tačiau tokių tyrimų išvadomis kliautis nederėtų – juk iš tiesų jie buvo atlikti ne siekiant palyginti vyrus su moterimis, o didesnes smegenis turinčius asmenis su mažesnes smegenis turinčiais asmenimis. Natūralu, kad didesnes smegenis turintys asmenys pasižymi didesniais pilkosios medžiagos kiekiais – didelėse kaukolėse jos telpa daugiau.“

Turbūt aišku, kad ne lytis nulemia asmens smegenų dydį. Tai reiškia, kad yra kitos priežastis nulemiančios, kodėl pasigendame moterų STEM srityje. Vadinasi, turime žiūrėti ne kaip gamta surėdė, o kaip mes patys sukonstravom taip, kad moterų pasigendame technologinės bei inžinerinėse srityse. Taigi, vėlgi turime nagrinėti kultūrinius konstruktus.  

Mergaičių aplinka gali nulemti pasirinkimą ir motyvaciją STEM moksluose

Mergaitės besimokydamos mokykloje domisi STEM srities dalykais, ypatingai pradinėse ir vidurinėse mokyklose, na sakykime iki 9 klasės. Tačiau tyrimai rodo, kad pasiekusios vyresnes klases, jaunuolės praranda motyvaciją mokytis, pavyzdžiui, matematikos. Kodėl? Todėl, kad didžiulę įtaką net matematikos testų rezultatams daro mergaičių aplinka arba šalis, kurioje jos gyvena. Atlikti tyrimai rodo, kad mergaitės kurios pavyzdžiui, gyvena Švedijoje ar Islandijoje, kitaip sakant, tose šalyse kuriose moterų ir vyrų teisės yra lygiavertės, mergaičių matematikos testų rezultatai yra nepalyginamai geresni, nei pavyzdžiui, Turkijoje, kurioje moterys yra stigmatizuojamos ir diskriminuojamos. Kaip yra Lietuvoje? Na, 2015 metais NEC‘o direktorė Saulė Vingelienė, Seime vykusioje konferencijoje apie vaikų paruošimą gyvenimui teigė, „matematikoje lyčių aspektas pakankamai stiprus. Statistika rodo, kad tą patį įvertinimą turinčių merginų ir vaikinų egzamine surinktų taškų vidurkiai stipriai skiriasi, tai yra, iš merginų mokytojai reikalauja mažiau negu iš vaikinų.“ Dabar, situacija gerėja, tiek pradinių, tiek dešimtokų ir abiturientų laikytų patikrinimų ar egzaminų rezultatai rodo, kad yra šioks toks skirtumas tarp lyčių, tačiau jis nėra reikšmingas. Valio! Ir vis tik, kodėl tuomet neturime ženkliai daugiau moterų STEM srityse? Žygiuojam toliau.

Socialiniai konstruktai lemia, kad moterys dažniau renkasi „moteriškas“ profesijas

Kad ir kaip bebūtų, visuomenėse vis dar populiaru manyti, kad inžineriniai, mokslo, technologijų ir matematikos sritys – „vyriškos“ sritys. Sociumas vis dar turi ydų, mano, jog moterys yra mažiau kompetetingos dirbti mokslo srityse. Tokie stereotipai žinoma, jog lemia tai, kad moterys dažniau renkasi tas sritis, kurios yra labiau „moteriškos“. Todėl dažiau moteris sutiksime švietimo, slaugos srityse, bet ir tai iki tol, kol nekalbame apie vadovaujančias pozicijas.

Per maža pavyzdžių

Sutriuškinti stereotipus visada galime savo pavyzdžiu. Tačiau, kai moterų ne itin daug STEM srityse, natūralu, jog per mažai turime ir pavyzdžių. Taip, mane įkvepia Urtė Neneškytė, Goda Raibytė, Ramunė Dirvanskienė. Norėčiau, kad šis sąrašas užsipildytų dar bent 20 moterų iš kurių galėčiau semtis įkvėpimo ir parodyti jas, kaip pavyzdžius mergaitėms klasėje.

Ir ei, nėra blogai, jeigu moterys nenori rinktis iš STEM srities profesijos, ne visi vyrai taip pat trokšta dirbti šiose srities profesijose. Tačiau, blogai yra tai, kad socialiniais konstruktais žlugdome talentus, kurios dar sėdi mokyklos suole. Prieš keletą savaičių, su šeima žiūrėjome Klausimėlį. Laidos vedėjas vienos moters klausė: kas sukuria geresnius verslus, vyrai ar moterys, o gal nėra jokio skirtumo? Moteris atsakė, kad vyrai, nes jie žymiai protingesni už moteris. Stebina? Palaukite, nustebsite dar labiau. Moteris taip iškalbingai atsakiusi į pateiktą klausimą, prisistatė, jog esanti fizikos mokytoja. Aha, sakiau, kad dar labiau nustebsite. Ši fizikos mokytoja kiekvieną dieną į klasę ateina su tokia nuostata, kad mergaitės, tik dėl to, kad yra moteriškosios lyties atstovės yra mažiau protingos nei vyrai. Tokios nuostatos žlugdo talentus.

Kodėl pasirinkau apie tai rašyti tekstą? Matote, mane neramina, kad Lietuvoje tik 1 iš 10 merginų renkasi STEM srities profesijas. STEM sritys yra ateities sritys. Štai Gintautas Jakštas teigė: „pereinant prie modernesnės ekonomikos kūrimo, menkas merginų susidomėjimas tiksliaisiais ir gamtos mokslais gali lemti, jog baigusios studijas jos turės mažiau galimybių rasti gerai apmokamus darbus. Tai savo ruožtu gali prisidėti prie vyrų ir moterų pajamų nelygybės augimo.“ Moterys, kaip ir vyrai, gali būti kieti, tik vyrams leidžiame tokiais būti, o moterims ne, dėl kvailų ir įsisenėjusių stereotipų.

Nežlugdykime talentų ir rinkimės gyventi kūrybiškai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *