Meilė sau

Kaip savimi pasitikėti labiau?

Bekurdama klasių vadovams skirtą klasės valandėlių planą apie pasitikėjimą savimi pamaniau, kokia nuostabi tema! O svarbiausia, kokia reikalinga tema mūsų jaunuoliams. Mano laikų mokykloje apie tai niekas nekalbėjo, šių laikų mokykloje deja irgi, retas mokytojas kuris diskutuoja su mokiniais apie pasitikėjimo savimi svarbą jų gyvenime. Akivaizdu, kad mūsiškė švietimo sistema vis dar per ne lyg yra susitelkusi į akademines žinias, tad mokytojui nelieka erdvės iš tiesų, o ne ant popieriaus, padėti mokiniams ruoštis gyvenimui.

Dar be visa to, pasitikėjimas savimi dažnai turi kartų prieskonį, esame gana įpratę nuneigti pasitikintį savimi žmogų, jį apibūdinant, pasikėlęs arba arogantiškas. Tai gali nulemti tai, jog patys įsibaiminame būti pasitikinčiais savimi, nors iš tiesų, ši savybė žmoguje gimdo daug fantastiškų dalykų.

Kaip žinoti, tu pasitikintis savimi ar ne? Yra keletą būdingų būdo bruožų išskirtinai pasitikinčiam savimi žmogui, kurios gali padėti pasimatuoti pasitikėjimo savimi lygį.

Palyginkime pasitikintį žmogų su menkai pasitikinčiu savimi

Pasitikintis savimi žmogus suvokia savo stipriąsias bei silpnąsias savybes. Be visa to, silpnąsias tobulina, stipriąsias – įgalina veikti. Tuo tarpu, nepasitikinčiam savimi žmogui gana sudėtinga apskritai identifikuoti savo silpnąsias bei stipriąsias puses. Tačiau net jei pavyko perprasti save, nepasitikintis savimi negali pripažinti ir priimti savo silpnųjų savybių, o stipriuosius būdo bruožus gali sumenkinti.

Pasitikintis savimi žmogus džiaugiasi savo pasiekimais, jais didžiuojasi, o į grįžtamąjį ryšį ar pastabas reaguoja ramiai. Atspėk, ar nepasitikintis savimi žmogus džiaugsis savo pasiekimais? Deja, bet ne. Dažnu atveju, juos dar ir nuvertins. O grįžtamasis ryšys jam tik pančios kojas, kas gali nulemti tokio žmogaus užsisklendimą.

Nepasitikintis savimi žmogus turi ydą – manyti, kad jo laime turi pasirūpinti kiti, o jeigu jis jaučiasi belaimis, dėl to yra linkęs kaltinti aplinką arba kitus žmones. Pasitikintis savimi žmogus, be abejonės, suvokia, kad tik jo paties atsakomybė yra asmeninė laimė ir daro viską, kad gyvenimas teiktų džiaugsmą, o ne kančią.

Pasitikintis savimi žmogus yra tolerantiškas žmonėms. Nepasitikintis ne tik, kad neturi tolerancijos kitiems, bet dar ir kritikuoja bet kurį sutiktą.

Šį palyginimų sąrašą tikrai būtų galima tęsti, tačiau tekstas nėra apie tai. Teksto tikslas, kaip kelti pasitikėjimą savimi? Bet kokiu atveju, manau pavyko pamatuoti savo pasitikėjimo savimi lygį. Beje, turiu pasakyti, kad perskaičius šį tekstą abejotina ar pakils taip staiga pasitikėjimas savimi, mat tai yra procesas reikalaujantis jėgų. Tačiau taip yra, kai dirbi su savimi, kelias yra ilgas, dar žiūrėk ir duobėtas, tačiau šis kelias yra nepaprastai įdomus.

Tad, ką daryti, kad imtume pasitikėti savimi?

Negatyvias mintis keisk pozityviomis

Taip, žinau, žodis pozityvus erzina, tačiau šiuo atveju jis yra kertinis dalykas. Mėgstame užsiimti saviplaka, kuri mums įgrūda į galvą mintį, jog esame klaikūs nevykėliai. Tokias mintis todėl ginti į šalį ir įsileisti pozityviąsias. Kaip tokios mintys galėtų skambėti?

Vietoj, sakant aš esu nevykėlis, vertėtų pradėti sau teigti, kad niekas nėra tobulas.

Padarius klaidą, nereikia savęs mintyse aprėkti teigiant, kad esi niekam tikęs. Vertėtų prisiminti, kad tu žmogus, kuris klysta. Kaip, beje ir visi kiti žmonės.

Vietoj sakant sau, kad atrodau siaubingai, reikėtų pratintis sakyti, kad esu fantastiškai gražus žmogus.

Tokios pozityvios žinutės sau nuteikia gerai ir kelia pasitikėjimą savimi. Aš kartais eidama gatve iškilmingai sau mintyse sakau: wow, kokia aš seksuali!, arba, atrodau neįtikėtinai nuostabiai!, iškart pajaučiu, kaip mano pasitikėjimas savimi kyla.

Rūpinkis savimi

Rūpestis savimi šių dienų būvyje yra ne tik, kad svarbu, bet ir nepaprastai seksualu. Kai kalbuosi su žmogumi, ypatingai su pirmą kartą sutiktu, mėgstu jo klausti, kaip tu rūpiniesi savimi? Kai žmogus kalba apie ryto ir vakaro rutinas, apie tai, kad lanko psichoterapiją ar sveikai maitinasi bei sportuoja, norisi iškart apkabinti ir pasveikinti. Tokio žmogaus akys blizga. Fizinis aktyvumas, sveika mityba priverčia mus jaustis iš esmės puikiai, kas tik pagyvina mūsų nuotaiką, o visa tai yra seksualaus žmogaus bruožai.

Sportuodami dar ir stresą bei nerimą numalšiname, kas vėlgi nulemia geresnę būseną bei kelia pasitikėjimą savimi.

Nusimatyk tikslus

Galime kalbėti apie pusmetinius, metinius planus, kurie iš tiesų yra svarbūs tiems, kurie nori šio to pasiekti gyvenime ir visiškai nėra svarbu, kurioje srityje siekiama tobulėti. Tačiau ne ką mažiau reikšminga turėti mažuosius, dienos tikslus, kuriuos išsikeliame ryte arba iš vakaro. Kai matome prieš save visus išbrauktus darbus jaučiamės nuostabiai, juk šitiek nuveikėme! Todėl kiekvieną dieną susirašyk darbų sąrašą ir išbrauk užduotis, kurias atlikai. Matysi, kaip dienos pabaigoje imsi didžiuotis savimi, o tai neabejotinai kels ir pasitikėjimą savimi.

Apsupk save žmonėmis, kurie tave verčia jaustis puikiai

Pažįstamų, draugų būryje turime įvairių žmonių. Vieni jų mus skatina veikti, antri sugeba tik kritikuoti. Todėl tų, kurie tik ir kritikuoja, verta vengti. Žinoma, grįžtamasis ryšys yra reikalingas ir jo sulaukti iš draugų – dovana. Tačiau tie draugai, kurie sugeba tik kritikuoti, jie yra toksiški ir menkina mūsų savivertę. Todėl, jeigu draugystė yra svarbi su mėgstančiu kritikuoti draugu, pasikalbėk apie tai, papasakok kaip jautiesi, kai nesulauki palaikymo, kurio tau reikia. Arba pasistenk kuo mažiau būti tarp tokių žmonių.

Priimk save

Didžiausias lūžis mano pasitikėjimo savimi kėlimo kelyje įvyko tada, kada priėmiau save. Ir turiu omenyje savęs priėmimą iš esmės. Ne tik savo ne tobulą išvaizdą, bet ir ne idealias patirtis. Dažnai taip nutinka, kad kai kalbame apie savęs priėmimą, manome, jog turime susitaikyti tik su savo išvaizda. Kai tai padarome, dažnu atveju vis tiek jaučiamės sumautai, nes galbūt gėdijamės savo praeities. Pažvelgus į savo praeitį, kai kurias istorijas norėčiau nuvyti į šalį amžiams, tačiau to padaryti negaliu, tad belieka su visu tuo mėšlu, kurį yra tekę prisidaryti sau, susigyventi. Pagaliau pavyko suprasti, kad mes visi žmonės ir turime klysti, turime turėti gėdingų patirčių, kad visa tai taptų mūsų pamokomis. Išmoktos pamokos kelia mūsų pasitikėjimą savimi.

Tiesi laikysena

Apie tiesią laikyseną perskaičiau Jordan Peterson knygoje „12 gyvenimo taisyklių“. Jordan‘as šią taisyklę įtaisė pirmoje vietoje, jeigu norime pradėti keisti savo gyvenimą. Šią taisyklę jis pavadino: Stovėkite tiesiai, atlošę pečius. Taip mes aplinkai signalizuojame, kad pasitikime savimi, o kartu ir sau padarome tą pačią paslaugą. Taigi, stovėkite, eikite tiesūs, atlošę pečius. Pamatysite, kaip ypatingai tai suveiks ir tą sakau iš patirties.

Pasitikėjimas savimi nėra mistika. Mes tokiais negimstame, mes tokiais tampame, tik svarbu yra mokytis. Šiuos būdus, kuriuos išvardijau tiko man, kai aš kėliau savo savivertę iš menkos į aukštą. Taip, yra sričių kuriose nepasitikiu savimi, tačiau bendrai paėmus esu pasitikintis savimi žmogus ir to nei kiek nesigėdiju. Anaiptol, tai man padeda siekti užsibrėžtų tikslų, į gyvenimą žiūrėti su džiugesiu net tada, kada jaučiuosi blah ir meh. Žinau, kad esu savo likimo kalvė ir jeigu nutiko problema, ją greitai išspręsiu, mat tikiu savo jėgomis.

Tikėkite ir pasitikėkite savimi!

1 Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *