Lyties stereotipai, Meilė sau

Tu niekada neatitiksi grožio standartų

Tikriausiai esi bent kartą patyrusi tą jausmą, kai lauke saulė ritinėjasi žeme, o tu jaukiai skaitai knygą. Iki tol, kol įlendi į socialinius tinklus. Braukiant pirštu į apačią Facebook‘e ar Instagram‘e imi pastebėti, kad pažįstami veikia kažką smagaus. O tu, juk namuose! Nieko neveiki! Ima griaužti sąžinė, kyla nepasitenkinimas bei nusivylimas savimi, pradedi galvoti, kad tas tavo gyvenimas niekuo nėra ypatingas.

Tokį patį savimi nepasitenkinimo jausmą lengva užčiuopti darant tą patį – socialiniuose tinkluose tik jau stebint įžymių moterų profilius. Kai nuotraukose matome nugludintus kūnus, ryškių bruožų veidus, pradedame save lyginti su tomis moterimis ir imame manyti, kad mes mažiau gražios, mažiau nuostabios, mažiau nugludintais kūnais. Jaučiamas nepasitenkinimas taip persismelkia į sąmonę, jog imi lįsti į kraštutinumus ir pavyzdžiui, nebevalgyti arba persivalgyti iki vėmimo ar visaip kaip kitaip save kankinti. O iš tiesų, juk nei aš, nei tu, nei niekas neatitiks grožio standartų. Jie per ne lyg greitai keičiasi ir yra įgrūsti į galvą per prievartą.

Ar žinojai, kad Fiji saloje iki pat 1998 metų, mergaitės neturėjo jokių valgymo sutrikimų ar nepasitenkinimo savo kūnu? Žinai, kas nutiko? Ogi, 1995 metais į šią salą atsibeldė vakarietiška televizija. Kurioje buvo rodomos viliojančios, seksualios, vulgarios reklamos su apnuogintais moterų kūnais, muilo operos, kuriose moterys atrenkamos tobulais kūnais bei idealiais veido bruožais. Jau 1998 metais buvo pastebėta, jog 11,3 proc. paauglių mergaičių turėjo valgymo sutrikimus ir jų galvose buvo įtrinta mintis, jog jos privalančios numesti svorio! Šį tyrimą atliko Harvardo medicinos mokyklos psichiatrė Anne E. Becker. Tyrėja dalijosi prisiminimais, kai viena Fiji mergaitė žiūrėdama vakarietišką TV šou pamačiusi idealių linijų moterį, jai šaukė į veidą sakydama: aš privalau būti tokio svorio, kaip ji!

Taigi, dabar jau žinai, kad grožio supratimas, kuris dažniau yra primetamas moterims yra sukurtas medijos, kurią mes vartojame kasdien. Dėl to galime kaltinti televiziją, socialinius tinklus, bet norėčiau žvelgti kiek iš pozityviosios pusės. Nes supratusi, kad grožio standartai buvo įgrūsti per prievartą,  pagaliau gali jų atsisakyti ir būti tiesiog savimi. Man regis per dažnai sau leidžiame jaustis nepakankamomis: nepakankamai lieknos, nepakankamai ilgų kojų, nepakankamai lygaus veido, nepakankamai gražių plaukų ir taip toliau. Atėjo laikas mums pačioms apsispręsti neatitikti grožio standartų ir leisti sau būti savimi!

Grožio standartai žlugdo tavo savivertę

Aukštos, lieknos, lygut lygutėlės odos, blizgančių plaukų moterys yra tik maža dalis moterų populiacijos. Jos dažniausiai būna modeliai. Nereikėtų pamiršti, kad joms liepia tokiomis būti, todėl yra gana suvaržoma jų laisvė būti taip, kaip pačioms norisi. Privilegiją – laisvę būti savimi, turi tik ne daugelis manekenių, jos yra garsios, bet jų vienetai. Turiu draugę modelį. Ji man pasakojo, kad agentūra neleidžia jai nei nusikirpti, nei kaip nors kitaip nusidažyti plaukų. Kai ji man tai papasakojo, pamaniau, kokia tai nesąmonė! Juk tai jos plaukai! Ji turėtų daryti ką nori! O pasirodo jos pačios plaukai priklausė agentūrai.

90 proc. moterų populiacijos, visame pasaulyje, turi celiulitą, kas iki pat 1960-ųjų nebuvo jokia problema! Tik 1968 m. Vogue žurnale pasirodė moters nuotrauka su celiulitu ir buvo apibūdinta, jog tai yra iškraipanti moterį savybė. Va taip va, paprastai, kas yra natūralu žmogaus kūne tapo iškraipančia moterį savybe. Ir taip esame bombarduojamos reklamomis su produktais, kurie mažina celiulitą.

Kitas dalykas, grožio standartai keičiasi, todėl net neverta bandyti juos atitikti. Toks kūnas, kurį dabar laikome „vieninteliu gražiu“, dar XX a. pirmoje pusėje greičiausiai, būtų traktuojamas kaip ligos požymis. Apkūnesnis moters kūnas buvo sveikintinas. Tačiau dabar esame susitelkę tik į liekną kūną ir TIK toks jis yra tapęs gražus. Clarissa Pinkola Estės „bėgančios su vilkais“ rašė:

„Mėgautis įvairiausiomis pasaulyje esamo grožio formomis – tai visoms moterims skirtas gyvenimo džiaugsmas. Propaguoti tiktai vieną kurį grožio pavidalą – vadinasi, nepastebėti gamtos įvairovės. Juk nebūna tiktai vienos rūšies paukščių giesmininkų, vienos rūšies spygliuočių, vienos veislės vilkų. Nebūna vienodų vaikų, vienodų vyrų, vienodų moterų. Lygiai taip nebūna ir vienodos krūtinės, vienodos talijos, tokio paties atspalvio odos. <…> Dažniausiai moterys būna stambios ar smulkios, storos ar plonos, žemos ar aukštos paprasčiausiai todėl, kad kūno sudėjimą paveldėjo iš savo giminės – jei ir ne iš pačių artimiausių giminaičių, tai iš savo protėvių, gyvenusių prieš vieną ar dvi kartas. Juodinti ar peikti fizines moters paveldėtas savybes – vadinasi, kurti vis naujas savimi nepatenkintų, neurotiškų moterų kartas.“

Taigi, medija sukūrė mums mūsų kompleksus bei amžiną nepasitenkinimo savimi jausmą. Ta pati medija mums siūlo sprendimą. Supranti apie ką aš?

Tu esi pakankama ir su tavimi viskas yra gerai, tik tau kasdien sako, jog galėtum dar labiau pasistengti ir tapti grožio ikona. Bet tu jau esi tokia, autentiška tokia, kokia esi. Tai yra svarbiausia. Todėl, saugok save ir neleisk medijai griauti savivertės!

Kaip visada, linkiu gyventi kūrybiškai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *