Meilė sau, Sveiki santykiai

Kodėl vis save atrandame netinkamuose santykiuose?

Šis vaikinas manimi rūpinasi, jis geras su manimi, jis nori būti su manimi, bet nieko jam nejaučiu..

Pakelkite visos rankas ir kojas, kurios taip bent kartą esate pasakiusios draugei, kai pradėjote susitikinėti su vaikinu, kuriam jūs iš tiesų patinkate. Nieko neapgaudinėsiu ir pakelsiu ranką drauge! 

Kartą susitikinėjau su vaikinu, kuris nekėlė jokios dramos: jis tiesiog norėjo būti su manimi, jam tiesiog rūpėjo kaip mano diena praėjo ir jis rasdavo man laiko. Kadangi prie to nebuvau pratusi, ėmiau kurti dramą savo galvoje, minčių pagalba! Pradėjau mintimis prie jo kabinėtis, neva jis tą kartą aną pasakė, kitą kartą dar ir šitą. Kol galų gale sustojau ir uždaviau sau klausimą: kodėl aš taip kabinėjuosi prie jo? Atsakymas greitai atėjo: velniai griebtų, juk aš pripratusi prie dramos santykiuose! 

Kodėl mes, moterys įsižiūrime tuos bad guys, kurie mūsų nėra verti? Tai yra fenomenalus reiškinys, bet jį galima paaiškinti gana paprastai, uždavus sau bent vieną iš klausimų, kuriuos pateikiu apačioje. 

Gal tavo menka savivertė? 

Ar giliai viduje jauti, jog esi verta daugiau nei tas žmogus, kuris bijo įsipareigoti ir elgiasi su tavimi tiesiog šlykščiai? Moterų savivertė yra kritiškai žemame lygyje, todėl nenuostabu, kad save atrandame tuose santykiuose, kuriuose nesame vertinamos. O kaip gi bus kitaip, kai savęs nevertiname? 

Daugiau apie savivertę skaityk čia.

Niekada nėra vėlu pradėti vertinti save ir pradėti tikėti, kad esi verta stabilių, sveikų, meile bei pasitikėjimu grįstų santykių. Santykiai, kurie tau varo neurozę turi būti palikti už uždarų durų, nes tu esi verta žymiai daugiau! 

Gal priklausai moterų-gelbėtojų būreliui?

Mums turbūt į kūną yra įaugęs noras gelbėti. Todėl mes įsimylime tuos, kurie elgiasi sumautai ir manome, kad galime juos pakeisti ir, kad tai mūsų atsakomybė. 

Turiu nuliūdinti – greičiausiai nepavyks pakeisti jokio žmogaus, o ir neišgelbėsi nei vieno, jeigu nesileis gelbėjamas. 

Tas žmogus, kuris nenori keistis nesileis keičiamas, o ir svarbu prisiminti tai, kad už kito žmogaus sprendimus bei gyvenimą negalime prisiimti atsakomybės. Bet kokiu atveju, jeigu statai santykius ant to, kad visais įmanomais būdais sieki pakeisti savo partnerį, turiu pasakyti, kad šie santykiai bus pastatyti ant destruktyvaus pamato ir iš esmės yra pasmerkti žlugimui. Juk santykiai yra apie besąlygišką kito žmogaus priėmimą, o ne apie bandymą jį pakeisti. 

Rinkdama informaciją šiam tekstui perskaičiau tokią mintį: jeigu nori pamatyti su kuo tau teks bendrauti ateityje, peržvelk akies krašteliu jo praeitį. Nemanau, kad šią mintį galima priimti kaip nenugalimą tiesą, tikiu, kad žmonės, kurie nori keistis – keičiasi ir praeitis nebūtinai apibrėžia žmogų. Tačiau šiuo atveju, galime šia  mintimi truputėlį pasiremti. Kartą draugavau su vaikinu, kuris nuo pat bendravimo pradžios ėmė ghostinti (pasirodydavo, tada išnykdavo kuriam laikui, tada vėl atsirasdavo iš niekur), susimetėm draugauti (jei tai galima pavadinti draugyste bei santykiais), todėl buvau įsitikinusi, jog tokį jo elgesį pakeisiu. Nepakeičiau ir nustojome bendrauti. Iki tol kol po kelerių metų susitikome, pradėjome vėl aktyviai niurkytis. Taip sakant, trūkt už vadžių vėl iš pradžių: ėmiau tikėti, kad dabar bus kitaip ir, kad nu jau dabar man tai tikrai pavyks pakeisti tokį jo elgesį. 

Nepavyko. 

Taigi, tiesa yra karti – kai kurie žmonės nesikeičia ir nereikia stengtis jų pakeisti. Tačiau mes pačios galime keistis ir priimti sprendimą – tęsti bendravimą su tokiu žmogumi ar pasitraukti iš ten, kur poreikiai nėra patenkinami. Juk, kai patalpoje smirda, išeiname. Tad, jeigu kitas žmogus kelia dvoką savo elgesiu, metas išeiti ir įkvėpti gryno, gaivaus oro, kokio esame verti visi ir visos. 

Gal esi priklausoma nuo dramos? 

Jau pasakojau istoriją, kai sutikus vaikiną, kuris mane besąlygiškai priėmė, mintimis ėmiau kurti dramą. Panašu, kad ir aš esu priklausoma nuo dramos. Turime klaidingą įsitikinimą, jog santykiai yra apie dramą, nepasiekiamumą, aroganciją, egoizmą. Todėl, kai į mūsų gyvenimą įžengia žmogus, kuris yra tvirtas, žinantis ko nori, gražiai besielgiantis, besirūpinantis mumis – mums darosi nuobodu. 

Skamba absurdiškai, tiesa? Juk iš esmės visi norime, kad mus besąlygiškai priimtų, mylėtų, rūpintųsi, visi siekiame ryšio ir norime jį užmegzti, tačiau kai toks vyras atsiranda moters gyvenime – atstumiame. 

Taip yra dėl to, kad įpratome prie dramų santykiuose ir kažkur giliai turime įsišaknijusią nuostatą, kad santykių be dramos nesame vertos. Gera žinia ta, kad visas nuostatas mes galime keisti, apie meilę taip pat. Meilė neturi būti visa griaunanti jėga, meilė turi būti rami, saugi, kurianti ryšį. Taigi, rinktis tau, kokios meilės tu nori, bet visada prisimink, jog kažkam sakydama Taip, visada kažkam pasakai Ne. Todėl labai rimtai pagalvok, prieš sakydama Taip, nes galbūt tas  Ne šiuo metu yra žymiai svarbesnis arba atvirkščiai. 

O gal esi linkusi į kopriklausomybę?

Iš esmės, turime pasitikrinti ar nesame kopriklausomos. Kopriklausomiems yra būdinga įsimylėti ne tą, kurį reikėtų. Pavyzdžiui, kopriklausomoms moterims yra normalu siekti meilės iš to, kurio atgal jos negauna. Sunku tokiai moteriai nutraukti santykius, todėl jų nenutraukia, vis laukia, kol pasikeis kitas žmogus, net gali pakęsti kito žmogaus smurtą vien tam, kad nenutrūktu meilės idėja. Kopriklausomos moterys (ir vyrai) susikoncentruoja į kitus taip stipriai, jog jie ima suktis tik aplink kitą, o visa tai kyla iš pačio žmogaus emocinio nesaugumo. 

Melodie Beattie “Nepriklausomi” rašo: 

“Galime imti priklausyti ir nuo tų, kurie mums nė kiek nepatinka ir nemylime. Kartais poreikis ką nors susirasti toks stiprus, kad tenkinamės bet kieno draugija. Galime panorėti būti su tais, kurie netenkina mūsų poreikių. Taigi atsiduriame situacijose, kai mums reikia, kad kas nors būtų šalia, tačiau mūsų pasirinktas žmogus to negali padaryti ir niekada nepadarys.” 

Rekomenduoju paskaityti “Nepriklausomi” knygą. Šią knygą skaičiau net keletą kartų ir dabar vis karts nuo karto atsiverčiu, atsišviežinti mintis bei pasitikrinti ar einu tinkama bei man norima linkme, kuriant savo pačios gyvenimą. Taip, aš esu linkusi į kopriklausomybę, daugelis punktų nurodytų toje knygoje tinka man. Užaugau disfunkcinėje ir vienu metu itin nesaugioje aplinkoje, todėl turiu iškreiptą vaizdą meilės atžvilgiu. Bet ši knyga mane įkvėpė keistis ir pradėti savarankišką savo pačios gyvenimą, o tai reiškia – prisiimti atsakomybę tik už save ir savo sprendimus. O svarbiausia, nelįsti į bet kokius santykius. 

Daugiau apie šią knygą gali perskaityti štai čia.

Gal siaubingai bijai vienatvės ir susidurti su vienišumu, todėl lendi į bet kokius santykius? 

Melodie Beattie toje pačioje knygoje apie kopriklausomybę rašo: 

“Kai kurios moterys buvo mokomos būti priklausomis. Jos išmoko savo gyvenimą pašvęsti kitiems ir jais rūpintis. Nuo pat moterų išsilaisvinimo judėjimo pradžios daug jų giliai širdyje bijojo būti vienos. ”

Bijoti susidurti su vienišumu yra normali būsena, tačiau itin būtina, jeigu norime augti ir nugyventi iš tiesų savo autentišką gyvenimą. Aš sąmoningai pasirinkau pabūti viena, nes supratau, jog savyje turiu daug kopriklausomybės, per ne lyg dar susitelkiu į kitą žmogų arba griebiuosi belekokio vyro, kad tik nebūti vienai. 

Vienišumą ir vienatvę pasirinkau, nes nenoriu nugyventi savo gyvenimo bet kaip. Noriu šio to išmokti ir būti pažinime su savimi. 

Kitas dalykas, jeigu norime išmokti pasirūpinti savimi, turime pabūti vieni. Nes mumis niekas nepasirūpins, jeigu patys neskirsime sau dėmesio iš esmės. O ir kitu rūpintis negalėsime, jeigu neišmoksime pasirūpinti savimi. 

Mes nesame bejėgės, būti savimi ir būti atsakingoms už savo gyvenimą tikrai galime! Ir tai nėra taip jau baugu, kaip gali pasirodyti. Mokymuose apie pasitikėjimą savimi visada sakau, kad tik pasitikintis savimi žmogus entuziastingai priima gyvenimo iššūkius ir pokyčius. Tad gal pabuvimas su savimi galėtų būti tavo kelias link didesnio pasitikėjimo savimi bei aukštesnės savivertės?

Su tuo vaikinu, kuris nekelia dramos nebesusitikinėju. Ne dėl to, kad jis man skyrė dėmesio ir man pasidarė nuobodu. Kitos jo savybės mane per ne lyg erzino, su kuriomis tiesiog nepajėgiau susidraugauti. Tai nėra blogai, mes negalime visiems patikti, kaip ir mums visi kiti negali patikti. Ir štai čia yra ta kita, gražioji medalio pusė, kai imi laisvintis iš nuostatų, iš kopriklausomybės, dramų – imi vertinti save, savo gerbūvį ir nusprendi geriau būti vienai, nei su bet kuo. Bet svarbiausia, jog imi giliai suprasti, kad esi verta iš tiesų nuostabaus žmogaus šalia savęs su kuriuo kursi iš tiesų nuostabius bei kupinus meile santykius! 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *